Melisa- vaistinis augalas

 

 

 

 

 

 

Botaninis augalo pavadinimas: Vaistinė melisa – Melissa officinalis L. Lotyniškas melisos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio `melisa` - tai reiškia medų nešančią bitę.
 Šeima: Notreliniai (Lūpažiedžiai) – Lamiaceae Lindl. (Labiatae Juss.)


Liaudiški pavadinimai: bičių žolė, bitžolės, gumbažolė, melica, melistai, milistai, miliuškė.



Aprašymas. Melisa – medingas ir vaistinis, daugiametis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Būdingas citrinos kvapas. Stiebas keturbriaunis, status, šakotas, padengtas plaukeliais. Lapai kotuoti, priešiniai, apvaliai rombiški arba kiaušiniški, negausiai plaukuoti. Žiedai po 3-12 sukrauti viršūninių lapų pažastyse, balti ar rausvi. Žydi liepos- rugpjūčio mėn. Vaisius – riešutėlis, pailgai kiaušiniški, tamsiai rudi. 1000 sėklų sveria 0,5 g. 



Paplitimas. Ši kiek egzotiškesnė vaistažolė labai paplitusi Pietų ir Pietryčių Europoje, Kaukaze, Šiaurės Afrikoje, kur ji gerai žinoma nuo senų laikų. Jau tada ji buvo auginama kaip puikus bičių maistinis augalas. Iš tikrųjų melisos medus yra aukštos kokybės. Lietuvoje savaime neauga. Soduose, daržuose auginama tik 1 melisos rūšis, Dauginama kero dalimis ir sėklomis. Sėjama gegužės pradžioje tiesiai į purią daržo lysvę. Sėklos labai smulkios, sudygsta per 14-28 dienas. Jauni daigeliai auga lėtai, reikia keletą kartų ravėti, kad nenustelbtų piktžolės. Kai susiformuoja 3–4 tikrieji lapeliai, retinama kas 25-30 cm arba sodinama į nuolatinę vietą. Mėgsta nuo vėjų apsaugotas, saulėtas vietas, trąšią ir drėgną dirvą. Žiemą per didelius šalčius gali iššalti, todėl reikėtų mulčiuoti durpėmis, pridengti eglišakiais. Lietuvoje melisos prabunda balandžio mėn., pražysta antraisiais augimo metais ir žydi nuo liepos pradžios iki rugpjūčio vidurio, apie 18-22 dienas. Rugsėjo pradžioje subręsta sėklos. Augalas daugiametis, bet geriausiai auga ir dera 3-4 metai, paskui verčiau pakeisti naujais augalais.


Vaistinė žaliava. Renkama melisos žolė (Melissae herba; ankstesnis: Herba Melissae) arba lapai (Melissae folium; ankstesnis: Folium Melissae). Antžeminė augalo dalis pjaunama prieš pat žydėjimą. Rugsėjo pradžioje gali būti pjaunamas atolas. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė – 15-30 cm ilgio stiebų viršūnės su lapais ir stiebais, žalios spalvos, kartoko, bet malonaus skonio, citrinų kvapo.



Veikliosios medžiagos. Lapuose yra 0,02-0,3 % eterinio aliejaus (citralis, citronelalis, linalolis, geraniolis), askorbo rūgšties, karotino, apie 5 % rauginių medžiagų, organinių rūgščių, flavonoidų.



Preparatai. Užpilai ir nuovirai, sirupai, aromatinės vonios. Įeina į virškinimą gerinančių, raminančių vaistažolių mišinių sudėtį. Melisos ekstraktai įeina į raminančių vaistų formų sudėtį.



Poveikis. Melisa pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą, virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą.

Vartojimas. Melisos preparatai garsėja kaip raminanti nervus, bei atpalaiduojanti po sunkios dienos, vartojami nuo nemigos, kai kamuoja šlykštūs sapnai, padidintam dirglumui gydyti, prieštraukulinė, nuskausminanti priemonė, šalina stiprų galvos skausmą, bei galvos svaigimą, mažina ūžimą ausyse. Jais taip pat gerinamas širdies darbas ir gydomi širdies veiklos sutrikimai, gerai veikia širdies kraujagyslių sistemą, mažina kraujospūdį. Reguliuoja virškinimo trakto veiklą, nuraminą vidurių pūtimą, bei skrandžio spazmus, melisos nuoviras žudo bakterijas, taip pat slopina pykinimą (tinka nėščiosioms), vėmimą, gerina apetitą. Užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis, panaikina blogą burnos kvapą. Taip pat skatina prakaitavimą, malšina krūtinės skausmus. Kompresai dedami esant neuralginiams ir reumatiniams skausmams, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos. Kartais antpilo ir nuoviro skiriama nuo mažakraujystės ir labai negausių mėnesinių. Liaudies medicinoje nuo stipraus širdies plakimo, skausmų širdies plote geriama 10—15 lašų melisos eterinio aliejaus. Šis aliejus vartojamas prakaitavimui skatinti ir mėnesinėms normalizuoti. Lietuvos liaudies medicinoje melisos ir mairūno antpilu stiprinama atmintis.



Kontraindikacijos. Nenustatytos.



Panaudojimas. Naudojama kulinarijoje kaip prieskoninis, citrinos kvapą suteikiantis augalas. šviežiais jos lapais galima skaninti padažus, sriubas ar mėsos patiekalus. Dėl malonaus eterinio aliejaus aromato, vaistinė melisa naudojama parfumerijos, likerių gamyboje. Vaistinė melisa ypač populiari Europos ir Arabų šalių virtuvėse. Šių šalių gurmanai ja aromatizuoja laukinių paukščių, jautienos, kiaulienos bei avienos patiekalus. Dėl vaistinių savybių - medicinoje. Danijoje melisa vartojama mėsai konservuoti. Eterinis aliejus vartojamas parfumerijoje ir farmacijos pramonėje vaistams aromatizuoti. Anksčiau melisa buvo vartojama nuo kandžių ir vabzdžių įkandimų.
Nors melisos lapai turi ir rauginių medžiagų, ir organinių rūgščių, gydymui svarbiausia jos eterinis aliejus.


Užpilo ruošimas ir vartojimas:
1 valg. šaukštas smulkintos melisos žolės užpilamas stikline verdančio vandens. Palaikoma uždengtame inde 15 min, kad prisitrauktų. Nukošiama. Geriama po stiklinę ryte ir vakare.
Melisų vantos atpalaiduoja raumenis, padeda atsigauti po perkrovų (tiek fizinių, tiek psichinių), ramina emocijas, gerina širdies darbą. Magijoje melisa – tai priemonė kovojant už meilę ar jos siekiant - norint sutikti meilę, reikia nešiotis melisos. Čilėje manoma, kad melisa lieknina. Atsargiai naudoti ir vartoti alergiškiems žmonėms.
Gležnus stiebus ir jaunus lapus galima skinti nepaliaujamai nuo pavasario iki rudens. Melisą geriausia vartoti šviežią – tada ji būna aromatingiausia ir joje būna daugiausia vertingųjų medžiagų. Vaistinė melisa sušvelnina visų patiekalų, kuriems tinka citrinų aromatas, pavyzdžiui, salotų, sriubų ar žuvies skonį. Tačiau jos negalima virinti, kad nebūtų prarastos vertingosios medžiagos. Melisa yra gaivaus skonio, o įmaišius erškėčio, hibisko ir apelsininio citrinmedžio žiedų, ji įgyja vaisių skonį.
Iš džiovintų lapų galima paruošti maloniai kvepiantį ir raminantį vonios priedą. 50 g melisos lapų, reikia užplikyti 1 l vandens. Po 10 min. ekstraktą supilti į vonios vandenį.
Geltonlapių melisų veislių augalai daugiamečių augalų lysvei suteiks spalvingumo.

Atpalaiduojantis ir stiprinantis melisos antpilas: 200 g šviežių melisos lepų užpilti 1 l 60 % degtinės ir laikyti šiltoje vietoje. Mikstūra turi ekstrahuotis maždaug 10 dienų, po to ją reikia perkošti. Kad nebūtų prarastos vertingosios medžiagos, lapus dar kartą stipriai išspausti. Melisos antpilas stimuliuoja širdį ir kraujotaką, taip pat padeda esant nerviniam išsekimui ir miego sutrikimams. Geriausia šį antpilą gerti atskiedus vandeniu arba arbata. 

www.vitamin.lt

 

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška