Ar reikia vaikams papildomai duoti vitamino D ?

  Daugeliui tėvų neduoda ramybės  klausimai , ar reikia vaikams  papildomai duoti vitamino D, kiek  ir iki kokio amžiaus jo skirti.  Kodėl gydytojai skiria skirtingas dozes vienodo amžiaus vaikams. 

    Vitaminas D (kalciferolis) – grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Žinomos formos – lamisterolis (Vitaminas D1), ergokalciferolis (Vitaminas D2), cholekalciferolis (Vitaminas D3), dihidrotachisterolis (Vitaminas D4). Žmogaus organizme svarbiausios formos – ergokalciferolis ir cholekalciferolis. 

  Mes su maistu gauname ergosterolį ir cholisterolį, kurie veikiami ultravioletinės šviesos organizme paverčiami vitaminais D2 (ergokalciferoliu) ir D3 (cholekalciferoliu). Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai – riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje.

  Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės,  greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.    

  Pakankamai apsirūpinti vitaminu D užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti nepavyksta, dėl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dieną papildomai. Nėščioms ir žindančioms moterims vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.   

  Kai trūksta vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija. Pasak portalo Vikipedija, jau rasta daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Be to, daugelis naujai atskleistų palankių vitamino D poveikių stipresni, kai jo kiekis žymiai didesnis, negu randama daugelio populiacijų individų kraujyje. Šie atradimai, kartu su epidemiologų pateikiamais duomenimis, siejančiais žemą vitamino D lygį su ligomis, paremia prielaidą, kad akivaizdus vitamino D trūkumas prisideda prie keleto sunkių ligų tokių kaip tuberkuliozės ir rachito.  

   Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti. Perdozavimo požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, vitaminą D turėtų vartoti atsargiai. Todėl specialius preparatus su vitaminu D galima vartoti tik pasitarus su gydytoju. Vitamino D perdozavimas gali pažeisti inkstus, širdį, plaučius ir kraujagysles. Tačiau jokie natūralūs vitamino D šaltiniai - nei saulės šviesa, nei maistas - tokios rizikos nesukelia. Ekspertai rekomenduoja 5 mikrogramų dienos dozę. Suvalgydami dvi porcijas jūrų žuvies per savaitę, jūs jau pasirūpinate savo sveikata. 

Maisto produktas    Vitamino D kiekis 100 g

Silkė                            27 mikrogramai

 Lašiša                         26 mikrogramai 

Ungurys                      19 mikrogramų 

Jautienos kepenys        2 mikrogramai 

Kiaušinis                     2 mikrogramai 

Pievagrybiai               1,9 mikrogramo 

Sūris                            1,3 mikrogramo   

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška