Senjorams nerekomenduojama atidėlioti ortopedinių operacijų

         Moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas” šių metų balandžio mėnesio numeryje buvo išspausdintas straipsnis, kuriame teigiama, kad atsiradus pakitimams, dėl kurių reikėtų atlikti klubo ar kelio sąnario endoprotezavimą, geriau procedūros neatidėlioti. Vyresnio amžiaus pacientams po ortopedinių operacijų, kai buvo taikyta narkozė, didėja pažinimo funkcijų sutrikimų rizika.  

             Pažinimo funkcijų sutrikimas yra dažna pooperacinė komplikacija vyresnio amžiaus pacientams, ypač po ortopedinių bei kardiochirurginių operacijų. Šis sutrikimas dažnai lieka nepakankamai įvertintas, nes nustatomas tik atliekant specialiuosius testus. Mokslinio tyrimo metu buvo vertinami vyresni nei 65 metų pacientai, atliekant protinės būklės mini tyrimą. Rezultatai parodė, kad vyresnių nei 76 metų pacientų, pažinimo funkcijų testų rezultatai po ortopedinių operacijų žymiai prastesni nei iki operacijos. Jaunesniems pacientams, iki 75 metų, operacijos dieną nustatytas pablogėjęs gebėjimas rašyti, praėjus trims dienoms po operacijos pastebėta, kad jie blogiau orientuojasi laike. Palyginus jaunesnių ir vyresnių pacientų grupes, prieita prie išvados, kad jaunesnio amžiaus pacientai testus atlieka geriau nei vyresnio. „Mes radome reikšmingą koreliaciją tarp amžiaus, išsilavinimo bei testų rezultatų. Manome, kad skirtingiems rezultatams įtakos galėjo turėti amžius, išsilavinimo skirtumas ir ilgesnė anestezijos trukmė”, - teigė tyrimą atlikę mokslininkai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) MA Anesteziologijos klinikos gydytojai dr. Arūnas Gelmanas, med. dr. Andrius Macas, Janis Zinkus, LSMU MA Ortopedijos ir traumatologijos klinikos gydytojas dr. Alfredas Smailys bei gydytojas Tomas Bukauskas.

 

            Pacientų gyvenimo kokybės gerinimas po chirurginio gydymo yra toks pat svarbus faktorius kaip pooperacinių komplikacijų bei mirštamumo mažinimas. Dažnai iš karto po operacijos atsiranda tam tikrų komplikacijų: atminties, koncentracijos, kalbos, suvokimo sutrikimai, kurie nustatomi tik pagal neuropsichologinius testus. Jie pasitaiko nuo 30 iki 60 proc. pacientų, turi įtakos kasdienei veiklai, blogina gyvenimo kokybę ir didina sergamumą bei mirštamumą. Vis dėlto į tokius pakitimus retai kreipiamas dėmesys, nes manoma, kad po operacijos tokie pokyčiai yra neišvengiami. „Iki šiol beveik nebuvo atlikta tyrimų, kurie padėtų suprasti, kas ir kaip nulemia pažinimo funkcijų sutrikimus po operacijų. Tik paskutiniaisiais metais į šiuos sutrikimus atkreiptas didesnis dėmesys. Kartu su kolegomis mes ryžomės atlikti tokį tyrimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose”, - sakė LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas A. Macas. Pažinimo funkcijų sutrikimas yra ypač nepageidaujamas vyresnio amžiaus pacientams.

           Tyrimo išvadose rašoma, kad vyresnis amžius ir trumpesnė išsilavinimo trukmė leidžia patikimai prognozuoti, kad žmogui po operacijos gali sutrikti pažinimo funkcijos. Tiriamieji, kurie buvo jaunesnio amžiaus ir jų išsilavinimo trukmė ilgesnė, pasiekė kur kas geresnių testų rezultatų. „Išsilavinimas neapsaugo nuo pažinimo funkcijų sutrikimų, bet kuo ilgiau žmogus mokosi, kuo daugiau žinių įgyja, tuo labiau rūpinasi savo sveikata, laiku operuojasi ir sutrikimai po operacijų būna minimalūs”, - kalbėjo A. Macas. Būtina toliau atlikti tyrimus, norint suprasti, kaip sumažinti pažinimo funkcijų sutrikimą vyresniems pacientams po operacijų, kad nenukentėtų jų gyvenimo kokybė.  

 

Straipsnio autorė: Inga Lebrikaitė

Fotografijos autorė: M. Aukštkalnytė

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška