Ankstyvos vėžio diagnostikos ir patikros svarba

  Gyd.onkogenetikas Ramūnas Janavičius

            Geriausias lėtinių ligų, jų tarpe ir onkologinių, kontrolės būdas yra jų išvengimas (prevencija) bei ankstyva diangostika. Kur kas svarbiau ligą yra diagnozuoti ankstyvose stadijose, negu gydyti toli pažengusias stadijas ir jos komplikacijas. Vėžinės ligos yra antros pagal dažnį  mirštamumo priežastys po širdies ir kraujagyslių ligų. Virš 60% visų onkologinių ligų pagrindinė priežastis – rūkymas ir nesveika mityba. Vien atsisakius rūkymo bei mitybos racione sumažinus riebaus, baltymingo gyvulinio maisto ir perdirbtų angliavandenių vartojimą galima reikšmingai sumažinti onkologinių, širdies-kraujagyslių bei autoimuninių ligų riziką. Subalansuota, daug augalinių produktų (vaisių ir daržovių) turinti mityba yra sveikos gyvensenos pagrindas.

Apie 10% onkologinių ligų pasireiškia dėl paveldimų genetinių priežasčių, kuomet dėl paveldimų genų mutacijų gali būti padidėjusi rizika sirgti. Įvertinti genetinę onkologinių ligų riziką padeda kruopštus šeiminės anamnezės (ligų istorijos) surinkimas ir onkogenetiniai tyrimai. Esant padidintai ligų rizikai, yra tikslingos specifinės patikros, ankstyvos diagnostikos bei prevencijos priemonės, kurias reikėtų pradėti anksčiau.

Kai kurių ligų atveju nesudėtingi, reguliariai atliekami patikros tyrimai gali padėti įtarti ir anksti diagnozuoti būkles ar ligas, kurios reikalauja detalesnio specialisto ištyrimo. Anksti nustačius ligas, jų gydymas yra paprastesnis ir pigesnis, ir daugiau pacientų pilnai pasveiksta. Yra įrodyta, kad specialios patikros priemonės padeda sumažinti mirtingumą nuo krūties, storosios žarnos, prostatos, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžio. Kai kurias iš jų apžvelgsime detaliau.

Krūtų patikra

 Kas metus Lietuvoje diagnozuojama apie 1400 naujų krūties vėžio atvejų. Apie 5000 moterų nežino, kad serga šia liga. Per metus nuo krūties vėžio Lietuvoje miršta apie 600, t. y. kiekvieną savaitę maždaug 11 moterų. Apie 40% naujų nustatytų atvejų sudaro vėlyvos stadijos. Kiekvienas moteris turi 10% krūties vėžio riziką (iki 70 m.), kuri individualiai priklauso nuo įvairių veiksnių (žalingų veiksnių, gyvenimo būdo, mitybos, genetinio polinkio).Visapusiškos krūtų patikros programos priemonės yra trys:

  • Reguliari krūtų savitikra
  • Reguliarus gydytojo mamologo atliekamas klinikinis krūtų tyrimas
  • Mamogramos (krūtų rentgeno nuotrauka)

Amerikos vėžio asociacija moterims rekomenduoja jau nuo 20 metų amžiaus pradėti savitikrą kartą per mėnesį, kad moterys geriau pažintų krūtų pokyčius ir laiku kreiptųsi pas gydytojus. Nors krūtų savitikros nauda nėra moksliškai įrodyta, tačiau tai yra paprastas ir pigus patikros metodas. Kita vertus, net 80% moterų pirmos pačios pastebi krūties pakitimus. Krūtų patikrą palengvinti ir jautrumą padidinti gali specialios pagalbinės priemonės.

Daugelyje šalių rekomenduojama kasmetinę krūtų mamografinę patikrą pradėti moterims nuo 40 metų. Lietuvoje kiekvienai  50-69 m. moteriai 1 kartą per 2 metus nemokamai galima atlikti mamografiją (krūtų rentgenologinį tyrimą), kurį skiria šeimos gydytojas. Kartu atliekama ir klinikinė krūtų apžiūra, kurią atlieka gydytojas specialistas mamologas. Verta pabrėžti, kad Lietuvoje plačiai atliekamas krūtų ultragarsinis tyrimas turėtų būti atliekamas tik tuomet, kai pakitimai stebimi kitais metodais (apčiuopiant ar atlikus mamografiją), kadangi tik tuomet jo jautrumas yra pakankamas. Dažnai ultragarsinis krūtų tyrimas skiriamas jaunoms moterims (pvz., iki 30 m.), kadangi mamografiškai sunku yra įvertinti tankų audinį.

Jei šeimoje yra buvusių krūties vėžio (ar kiaušidžių) atvejų, tai gali rodyti padidintą genetinę riziką dėl BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijų ir joms patikrą gali reikėti pradėti anksčiau, taip pat pasirinkti specialius tyrimus (pvz., krūtų magnetinę rezonansinę tomografiją) ir rizikos mažinimo priemones. Detaliau asmeninę genetinę krūties ir kiaušidžių vėžio riziką įvertinti, skirti onkogenetinius tyrimus ir sudaryti individualias rizikos mažinimo ir prevencijos rekomendacijas gali paveldimų onkologinių ligų specialistas - gydytojas onkogenetikas.

 Storosios žarnos vėžio patikra

Storosios žarnos vėžys yra trečia pagal dažnį onkologinė liga Vakarų visuomenėje. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų, nuo šios ligos kasmet miršta apie 1000 žmonių.

Yra žinoma, kad bendros populiacijos storosios žarnos vėžio rizika yra 5 proc., t.y. statistiškai 1 iš 20 žmonių savo gyvenimo eigoje gali susirgti storosios žarnos vėžiu.Nors žarnyno onkologinių ligų rizika didėja su amžiumi (dažniausiai storosios žarnos vėžys diagnozuojamas 6-7-ame gyvenimo dešimtmetyje) ir įvairūs veiksniai – nutukimas, nejudrumas, rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas bei uždegiminės žarnyno ligos – yra svarbūs storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai, genetiniai rizikos veiksniai taip pat yra reikšmingi, kuriuos įvertinti galima analizuojant Jūsų šeiminę istoriją onkogenetinės konsultacijos metu ir atliekant atitinkamus genetinius tyrimus.

Apie 95% visų storosios žarnos vėžio atvejų prasideda nuo gėrybinių navikų, vadinamų polipais, kurie auga žarnų spindyje. Tai reiškia, kad storosios žarnos vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kuomet ankstyva intervencija (kolonoskopija – žarnyno apžiūra specialiu lanksčių vamzdeliu) gali padėti išvengti vėžio. Storosios žarnos polipai dažnai ilgus metus nepastebimai auga, kol iš jų išsivysto piktybinis vėžys. Jeigu polipas nustatomas laiku ir pašalinamas, tai gali sustabdyti žarnyno vėžio vystymąsi.  

Dažnai esant polipams, specialiais nesudėtingais testais išmatose galima aptikti nedidelius kiekius kraujo pėdsakų. Vilniaus ir Kauno apskrityse jau kelis metus vykdoma profilaktinė storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programa 50-74 metų gyventojams, kuomet kartą per metus atliekamas slapto kraujavimo testas išmatose. Esant teigiamui testui rekomenduojama atlikti išsamesnį tyrimą – kolonoskopiją. Ankstyva storosios vėžio diagnostika yra labai svarbi, todėl kiekvienas žmogus nuo 40-ies metų turėtų kas metus atlikti slapto kraujavimo išmatose testą, kurį nesudėtingai galima atlikti pačiam namie per 5 minutes.  Esant uždegiminėms žarnyno ligoms arba hemorojui, galima gauti klaidingai teigiamą slapto kraujavimo testo rezultatą, todėl toliau būtina konsultuotis pas specialistus.  

Prostatos vėžio patikra

 Prostatos vėžys yra dažniausia nėrūkančių vyrų onkologinė liga. Vienas iš 12 vyrų turi porstatos sveikatos problemų, ypač virš 50-ies metų. Lietuvoje kas metus diagnozuojama apie 2000 naujų prostatos vėžio atvejų, kiekvienas vyras turi 16% riziką susirgti prostatos vėžiu gyvenimo eigoje.  

Prostatos vėžys yra retas vyrams iki 50 metų, ir vidutinis diagnozės amžius yra 75 metai. Visiems vyrams virš 50 metų rekomenduojama prostatos specifinio antigeno (PSA) testą atlikti ne rečiau kaip kartą per metus. PSA yra medžiaga, kurią normaliai gamina vyrų priešinė liauka (prostata) ir ji patenka į kraują. Padidėjusi PSA koncentracija gali būti dėl įvairių priežasčių: padidėjusios prostatos, prostatos uždegimo (prostatito) ar šlapimo takų infekcijos. Taip pat tai gali būti ankstyvas prostatos vėžio požymis, todėl PSA testas yra svarbiausias ankstyvo prostatos vėžio nustatymo būdas. Tačiau nemažai vyrų, kurių PSA yra padidėjęs (>4.0 ng/ml), gali ir neturėti prostatos vėžio, todėl esant padidėjusiam PSA būtina atlikti prostatos biopsiją ir detalesnį ištyrimą pas urologą.Vyrams, turintiems pirmos eilės giminaičius, kuriems buvo diagnozuotas prostatos vėžys, rekomenduojama PSA testą atlikti anksčiau (nuo 40 metų) ne rečiau kaip  kartą per metus. Kita vertus, kiekvienas vyras gali nesudėtingai pasitikrinti savo PSA lygį atlikęs paprastą imunocheminį testą namie.   Pastarųjų metų tyrimai nustatė reikšmingą prostatos vėžio genetinį komponentą. Žinoma net 31 genetinės prostatos vėžio rizikos veiksnys (polimorfizmas), padidinantis ligos riziką. Taip pat žinoma, kad jei šeimoje yra ankstyvame amžiuje krūties arba kiaušidžių vėžiu sergančių moterų, vyrų prostatos vėžio rizika taip pat gali būti didesnė dėl galimos paveldimos BRCA genų mutacijos šeimoje. Įvertinus genetinę riziką, galima susikaupti ties svarbiais gyvenimo būdo pakeitimais bei savalaikiai imtis prevencinių veiksmų siekiant išvengti daugelio onkologinių ligų.

   

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška