Hepatitas C - tylioji mūsų laikų epidemija

       Silpnumas, nuolatinis nuovargis, kurio priežasties negali paaiškinti gydytojas, padidėję kepenų fermentų rodikliai - tai ženklai, kad žmogus gali būti užsikrėtęs hepatito C virusu. Gali tiesiog nebūti jokių ligos, ardančios kepenų ląsteles, simptomų. Būtent todėl ši liga vadinama tyliąja epidemija. Manoma, kad Lietuvoje gali būti užsikrėtę iki 2 proc. žmonių, t.y. apie 60 000 gyventojų. Didžioji dalis žmonių nežino, kad yra užsikrėtę, kadangi jaučiasi gerai, nevertina savo rizikos veiksnių  ir į gydytojus nesikreipia.

     Hepatito C virusu žmogus užsikrečia per kraują ar kitus organizmo sekretus nuo kito infekuoto žmogaus. Užsikrėsti užtenka menkiausio įdrėskimo. Virusas neplinta per bendrus indus, rankšluosčius arba bučiuojantis.

    Šiuo virusu užsikrėtęs žmogus gali nieko nejausti net 15-30 metų. Dažnai atsitinka, kad hepatitas C yra diagnozuojamas atsitiktinai, pvz. atliekant profilaktinius tyrimus, tyrimus prieš tampant kraujo donoru ar tiriant dėl kitų ligų. Nepradėjus ligos laiku gydyti, vėliau gali išsivystyti kepenų cirozė ar kepenų vėžys. Kai liga nustatoma pavėluotai, pacientui likti gyvam lieka vienintele galimybė – kepenų persodinimas. 

   Tie ligoniai, kuriems gydymas buvo paskirtas tik nustačius ligą, turi daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti sunkaus kepenų pažeidimo. Ūmine hepatito C forma, kuri pasireiškia gelta, perserga tik 5-10 proc. ligonių. Kiti užsikrėtusieji ūminiu ligos periodu išlieka be klinikinių simptomų. Maždaug 70 proc. užsikrėtusių asmenų vėliau suserga lėtiniu hepatitu C. Iki šiol nuo šios infekcinės ligos neįmanoma apsisaugoti skiepais, jie pasaulyje dar nesukurti.

   Kadangi virusas plinta per kraują dažnai klaidingai manoma, kad tai tik narkomanų ar asocialių žmonių liga. Dauguma žmonių, kuriems liga diagnozuojama dabar, hepatito C virusu užsikrėtė seniai: iki 1993 m. Lietuvoje nebuvo tyrimų, galinčių aptikti šį virusą. Todėl užsikrėsti galėjo bet kuris iš buvusių kraujo ar plazmos donorų, taip pat pacientai, kuriems iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas, persodinti organai. Taip pat žmonės, kuriems buvo atliekamos operacijos, hemodializė. Didesnę rizika užsikrėsti turi ir medikai, ypač dirbantys operacinėse, atliekantys invazines procedūras. Į rizikos grupę patenka ir asmenys, kurie bent kartą bandė narkotikus, darė tatuiruotes ar vėrė auskarus nesteriliais, nevienkartiniais instrumentais. Labai nedidelis procentas gali užsikrėsti lytiniu keliu ar per užkrėstas manikiūro žirklutes, skustukus, dantų šepetėlį.  

  Paprasčiausias būdas išsiaiškinti, ar nesi užsikrėtęs hepatito C virusu, atlikti antiHCV (antikūnių prieš hepatito C virusą) kraujyje tyrimą. Tai mokamas tyrimas, atliekamas daugelyje laboratorijų. Jis parodo, kad žmogus yra susidūręs su hepatio C virusu. Jei šis tyrimas yra teigiamas, pacientas specialistų yra tiriamas toliau ir, patvirtinus lėtinio hepatito C diagnozę,  jam skiriamas gydymas.

 Nuo hepatito C galima pasveikti, gydantis šiuolaikiniais vaistais, kurie yra kompensuojami. PASITIKRINK, KOL NEVĖLU! 

 

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška