Limfoma – ne mirties nuosprendis, o reali galimybė išgyventi

 

Limfoma – tai liga, pažeidžianti limfinės sistemos ląsteles-limfocitus. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 300 naujų limfomos atvejų.Limfinė sistema yra svarbi organizmo imuninės sistemos sudedamoji dalis, apsauganti nuo įvairių infekcijų bei ligų, tarp jų ir vėžio.Skystis, vadinamas limfa, cirkuliuoja limfagyslėmis ir išnešioja limfocitus (baltąsias kraujo ląsteles) po visą organizmą. Sergant limfoma, limfocitai pradeda sparčiai daugintis, kaip ir visos navikinės ląstelės. Šios ląstelės nežūsta įprastu būdu. Patologiškai pakitę limfocitai dažniausiai kaupiasi limfmazgiuose, kurie padidėja. Kadangi limfocitai cirkuliuoja po visą organizmą, limfoma gali formuotis ne tik limfmazgiuose, bet kituose organizmo vietose (ekstranodalinė limfoma). Ekstranodalinė limfoma dažniausiai vystosi blužnyje bei kaulų čiulpuose, bet pasitaiko ir skrandžio, kepenų ar smegenų limfomų. Iš tiesų limfoma gali vystytis beveik visur. Labai dažnai ši liga pažeidžia daugiau nei vieną organizmo sritį ar organą.

 Limfomos skirstomos į dvi dideles grupes:

Ne Hodžkino limfoma ( sergančiųjų amžiaus vidurkis yra 60-65 metai)

Hodžkino limfoma (ja serga dažniausiai jauni 14-40 amžiaus žmonės) 

Kodėl žmonės suserga limfoma?

Tikslios limfomos atsiradimo priežastys nėra aiškios. Daugeliu atvejų Lietuvoje diagnozuotų limfomos rūšių nesukėlė kokie nors konkretūs veiksniai – bloga mityba ar nesveikas gyvenimo būdas. Dažnai liga atsiranda nei iš šio, nei iš to, be jokios aiškios priežasties. Todėl galimybė visiškai save apsaugoti ar anksti nustatyti ligą yra ribota. Jei kai kuriais atvejais gydytojai gali pasakyti, kad reikia sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviam, ir tada sumažinsite tikimybę susirgti, tai šiuo atveju – negalima nieko padaryti. Išskiriama keletas limfomos rizikos faktorių:- Aplinkos veiksniai-radiacija, kai kurie chemikalai- Kai kurios virusinės infekcijos.

 Limfomos simptomai

Labai dažnai žmogus, kuriam diagnozuojama limfoma, nejaučia jokių klinikinių simptomų. Limfoma nustatoma atliekant tyrimus, pavyzdžiui kraujo tyrimą ar krūtinės ląstos rentgenogramą. Visi limfomai būdingi simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis. Nė vienas simptomas nėra specifinis, būdingas tik šiam susirgimui. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tyrimai tokie svarbūs nustatant limfomos diagnozę. 

Sergant limfoma būdinga:

• Vis pasikartojantis nepaaiškintas karščiavimas

• Vieno ar kelių limfmazgių padidėjimas

• Naktinis prakaitavimas, dėl kurios dažnai permirksta naktiniai drabužiai ir patalynė

• Savaiminis svorio kritimas

• Sunkus ar nuolat jaučiamas nuovargis

• Apetito sumažėjimas

• Nuolatinis kūno niežėjimas. 

Gydant limfomas pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir vis didesnį skaičių ligonių, sergančių limfomomis (tiek Hodžkino, tiek ir ne Hodžkino), galima išgydyti net ir tada, kai liga išplitusi. Dažniausiai naudojami gydymo būdai – spindulinė terapija ir chemoterapija. Dabar išgydoma 70–90 proc. šia liga sergančių pacientų. Tai yra labai džiuginantys skaičiai. Tačiau kai kuriems liga atsinaujina. Jei taip atsitinka, skiriamas pakartotinis gydymas, kurio tikslas – išgydyti pacientą. Medicinos mokslas nestovi vietoje. Atrandami vis naujesni gydymo būdai. 

Parengė Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Audronė Palubinskienė 

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška