Maisto produktų savybes, kurios gali pagelbėti, kai kamuoja aukštas kraujospūdis.

           Hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, dažnai vadinama „tyliuoju žudiku“. Tai lėtinė, neretai sunkiai pastebima sveikatos problema bei viena iš infarkto ir insulto priežasčių. Žinoma daug hipertenzijos priežasčių – nuo paveldimumo ir antsvorio iki streso ar stuburo ilgų. Gąsdina faktas, jog Vakarų šalyse tik 20 – 30 proc. gyventojų turi „optimalų“ kraujo spaudimą. Nuo padidėjusio kraujospūdžio dažniau kenčia vyrai negu moterys. Tinkama mityba bei gyvenimo būdas (mankšta, relaksaciniai pratimai, cigarečių ir alkoholio vengimas) gali ne tik nutolinti galimybę susirgti hipertenzija, bet ir padėti jau sergantiems, ypač jei liga tik prasidėjusi. Mokslininkai vis dažniau atranda naujas mums įprastų maisto produktų savybes, kurios gali pagelbėti, kai kamuoja aukštas kraujospūdis.

Šokoladas – ne tik skanėstas

            Palyginti visai neseniai sužinota, kad saikingai valgomas (kasdien užtenka vos 30 kcal „vertės“ gabaliuko) juodasis šokoladas kraujospūdį gali šiek tiek sumažinti. Mokslininkai tai sieja su šiame skanėste esančių kraujagysles plečiančių flavanolų poveikiu. Žmonėms, turintiems normalų kraujo spaudimą, šokoladas jo dar labiau „nenumuša“. Tiesa, mokslininkai dar lieka atsargūs ir perspėja, kad šokolado valgymas ar kakavos gėrimas nėra panacėja ir negali būti naudojami vietoj vaistų.

Gerkite burokėlių sultis

            Prieš kelis metus mokslininkai pastebėjo, kad kasdien išgeriant 500 ml burokėlių sulčių, pastebimai sumažėja kraujospūdis. Poveikis pasireiškia praėjus valandai po gėrimo. Kuo aukštesnis kraujo spaudimas, tuo sulčių veikimas „ryškesnis“. Norint tiksliau išsiaiškinti poveikį, atliktas tyrimas, kurio metu viena tiriamųjų grupė gėrė nitrato tabletes, kita - burokėlių sultis. Po 24 valandų kraujospūdis sumažėjo abiejų grupių atstovams. Kad būtų pastebimas poveikis, užteko nedidelio sulčių kiekio - vos 250 mililitrų.Burokėlių sultyse (kaip ir salotose, špinatuose, kopūstuose) natūraliai visada būna dažnai prieštaringai vertinamų nitratų, kurie puikiai mažina kraujo spaudimą. Nitratai seilėse liežuvio bakterijų konvertuojami į nitritus. Šie praryjami ir rūgščioje skandžio aplinkoje virsta į azoto oksidą, kuris dalyvauja reguliuojant kraujospūdį.

„Gera“ ir „bloga“ druska

           Daugelis žino, kad per didelis natrio kiekis maiste gali padidinti kraujospūdį. 19 – 50 m. amžiaus žmonėms per dieną turėtų užtekti iki 5 g (1 – 1,5 arbatinių šaukštelių) druskos. Deja, Vakarų šalyse druskos suvartojimas labai didelis, gali siekti ir 9 – 12 g per parą. Daug žmonių galvoja, jog du kartus dienoje pagardindami maistą druska, neviršys jos kiekio, tačiau jie pamiršta, kad mes dažnai perkame jau paruoštą maistą – picas, sriubas, padažus - kuriame iš anksto būna pridėta druskos. Žmogus apie 70 proc. natrio gauna iš tokių „slaptų“ šaltinių.Norintys sumažinti savo kraujospūdį, turėtų pamėgti kalį (sveikatai naudinga dozė dienai – 4,7 g) ir kalio druskas. Kuo mažiau suvartojama natrio ir daugiau kalio, tuo mažesnė tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Geri kalio šaltiniai yra vaisiai, daržovės, pieno produktai, žuvis, speciali druska. Kol kas nesutariama, ar tikrai visiems hipertenzija sergantiems žmonėms natrio sumažinimas racione gali padėti reguliuoti kraujospūdį. Yra manančių, kad tik natriui jautrūs žmonės – maždaug 6 proc. suaugusių gyventojų – gali reguliuoti kraujospūdį apribodami druskos vartojimą.

Pienas taip pat gali padėti

          Geriant pieno išrūgų baltymais praturtintus papildus, taip pat galima sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą. Tyrimų duomenimis, pieno ir sojos baltymai susiję su mažesniu sistoliniu kraujospūdžiu. Moterys, reguliariai vartojančios neriebų pieną arba jogurtą, mažiau rizikuoja, kad joms išsivystys didelis kraujospūdis. Pieno produktai neturi mažinančio poveikio normalų kraujo spaudimą turintiems žmonėms.Vištienos nereikėtų vengtiViščiukų kojos ir pėdos turi kolageno baltymų, kurių efektas panašus į vaistų, skiriamų hipertenzijos ir širdies nepakankamumo gydymui. Šių medžiagų yra ir vištos krūtinėlėje, tačiau ten jų labai nedideli kiekiai. Poveikis žmonėms dar netirtas, tačiau tų baltymų duodant laboratorinėms žiurkėms, užfiksuotas ilgalaikis kraujospūdžio sumažėjimas.

Gera žinia bulvių mėgėjams

         Bulvės kaip tukinantis maistas pelnė blogą reputaciją ir daug žmonių jas išbraukė iš raciono. Tačiau neverta jų taip bijoti - pora bulvių kasdien gali sumažinti kraujospūdį be įtakos svoriui. Tinkamai paruoštos (geriausia – virtos garuose), riebaluose nekeptos, sviestu ar grietine nepagardintos bulvės turi tik 110 kalorijų ir daugybę sveikų fitochemikalų bei vitaminų. Bulvių poveikis organizmui panašus į vaistų, skiriamų hipertenzijos gydymui. Geriausiai vertinamos violetinės spalvos bulvės, jos laikomos sveikiausiomis, tačiau panašų poveikį turi ir įprastos baltosios – svarbu jas išvirti su lupenomis. Naudingomis savybėmis turėtų pasižymėti ir brokoliai, špinatai, Briuselio kopūstai.

Žaliąją arbata gerti saikingai

      Bent metus laiko žaliąją arbatą geriantiems (užtenka vos 0,5 puodelio kasdien) vyrams ir moterims sumažėja hipertenzijos rizika. Tiesa, žalioje arbatoje yra kofeino, tačiau kraujospūdį ji pakels tuo atveju, jei kasdien išgersite bent po 3 puodelius. Nepamirškite - mėgaudamiesi arbata turėtumėte vengti cukraus ir saldiklių.  

 

 

Šakių rajono raj. savivaldybės sveikatos biuras

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška