Žmonėms trūksta informacijos, kaip ir kiek reikia sportuoti

   

prof. Žaneta Petrulionienė              Kęstutis Linkus           Enrika Kuzinkovienė

 

Technologinė pažanga sudarė sąlygas žmogaus organizmui ilsėtis fiziškai – daug darbų nuveikiami net nepakilus nuo kėdės. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad mažas fizinis aktyvumas yra ne mažiau svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys nei rūkymo daroma žala.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 2010 m. bent keturis kartus per savaitę mankštinasi mažiau nei trečdalis vyrų ir moterų (atitinkamai 29 proc. ir 28 proc.). 

 Anot sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus, šie skaičiai verčia sunerimti, nes liudija apie mažą lietuvių fizinį aktyvumą. „Reguliariai sportuojančiųjų gretos būtų kur kas gausesnės, jeigu žmonės ir gydytojai turėtų daugiau informacijos apie judėjimo teikiamą naudą. Fizinis aktyvumas stiprina širdies kraujagyslių sistemą, padeda kovoti su nutukimu, gerina judesių koordinaciją, teigiamai veikia nervų bei hormonų sistemas. Judėti rekomenduojama visiems, tačiau fizinis krūvis turi būti dozuojamas kaip vaistai ir parenkamas individualiai. Pavyzdžiui sąnarių artroze sergančiam žmogui nerekomenduotina bėgioti, bet puikiai tinka važiavimas dviračiu“, – kalba gydytojas.

Mažiau judrumo – daugiau traumų Daugiausia sportu ir aktyvia fizine veikla užsiima jauni, 18-30 amžiaus, žmonės. Statistika rodo, kad sulaukęs 30-ties žmogus tampa sėslesnis, drastiškai krenta fizinis aktyvumas, o dėl to labai mažėja ir asmens fizinis pajėgumas.

Kaip pasakoja gydytojas K.Linkus, fizinis aktyvumas ypač sumažėja žmogui sulaukus pensinio amžiaus (60-70 m.). Mediko praktika rodo, kad net apie 90 proc. šios amžiaus grupės žmonių yra fiziškai neaktyvūs. Ne tik dėl amžiaus pokyčių organizme, tačiau ir dėl pasyvumo blogėja senjorų judesių koordinacija, o tai lemia padidėjusią traumų ir kritimų riziką. Kaip manote, kodėl griūdami sportininkai rečiau susižeidžia? Atsakymas paprastas – jų koordinacija yra išlavinta, todėl sportininkai greičiau reaguoja netikėtose situacijose. Norint išvengti traumų, artėjant žiemai senjorams patarčiau daryti koordinaciją lavinančius pratimus“, – pataria gyd. K.Linkus.

Nejudant gali susidaryti kraujo krešulių Vyresnio amžiaus žmonių kaulai gyja lėčiau, todėl susilaužius koją ar ranką, galūnė įtvare ar gipse yra laikoma ilgiau. Ilgesnį laiką apribojus kojos judrumą išauga trombozės (kraujo krešulių susidarymo) rizika, ypač vyresniems pacientams, kurie daugiau laiko praleidžia lovoje ir mažai juda.

 „Dėl nejudrumo sulėtėjus kraujo apytakai, giliosiose kojų venose gali susidaryti kraujo krešulių. Kyla pavojus, kad trombas ar jo dalis atplyš ir su krauju nukeliavęs į plaučius sukels plaučių emboliją, kurios pasekmės neretai būna lemtingos“, – kalba žmonių sveikatos srityje dirbančios kompanijos „Bayer“ medicinos reikalų kuratorė Enrika Kuzinkovienė.

„Po sunkesnių traumų ir traumatologinių operacijų skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, 14 dienų ambulatorinė reabilitacija, ligoninėje parodoma, kokius pratimus reikia daryti, kad galūnė sustiprėtų. Tačiau sugrįžę namo pacientai neretai atsipalaiduoja: nebetreniruoja traumuotos galūnės, nejučiomis didesnį fizinį krūvį perkelia ant sveikosios, o vėliau rizikuoja patirti naują traumą“, – patirtimi dalijasi gydytojas Linkus.

Fizinis aktyvumas – gydymo priemonė Anksčiau fizinio krūvio ir jo poveikio žmogaus organizmui tyrimai buvo siejami su sportu – tiriant sportininkų galimybes pasiekti kuo aukštesnių rezultatų. Vėliau fizinis aktyvumas pradėtas tirti kaip viena iš galimų lėtinių ligų profilaktikos priemonių, o šiandien fizinis aktyvumas taikomas ir kaip gydymo priemonė. Teisingai parinktas fizinis krūvis gali padėti mažinti vaistų kiekius ar net pakeisti jų vartojimą.

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė primena sveikos gyvensenos formulę: po 30 minučių individualių vidutinio intensyvumo pratimų bent 3-5 kartus per savaitę. Toks fizinis intensyvumas padeda išvengti išeminės širdies ligos, kuri pasireiškia sutrikus vainikinių arterijų kraujotakai. „Net patyrusiems širdies infarktą saikingai atliekami  pratimai gali pagerinti bendrą sveikatos būklę,  sumažinti širdies smūgio pasikartojimo bei mirties riziką“, – fizinio aktyvumo privalumus dėsto p. Petrulionienė.

Fizinis aktyvumas ne tik apsaugo nuo daugelio ligų ar padeda jas įveikti, bet ir didina darbingumą, gerina miego kokybę, dailina estetinę kūno išvaizdą. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad mankštinimasis turi būti malonus ir individualiai pasirinktas įprotis. „Svarbu – užsiėmimų reguliarumas. Po savaitgalių gydymo įstaigose dažnai sulaukiame pacientų, kurie skundžiasi sąnarių, nugaros ar raumenų skausmais. Tokius ligonius vadiname „savaitgalių kariais“. Darbo dienomis jie nesportuoja, tačiau savaitgalį, neįvertinę organizmo pajėgumo, persistengia“, – pasakoja gydytojas K.Linkus.

Intensyvios treniruotės nebūtinos Ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena iš fizinio aktyvumo didinimo priemonių. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, nuo 1994 m. gyventojų, pėsčiomis bent 30 min. einančių į darbą ir grįžtančių iš jo, dalis sumažėjo.

Daug laiko praleidžiama dirbant prie kompiuterio, važinėjant automobiliu ar ilguose skrydžiuose lėktuvu. „Ilgas sėdėjimas nejudant kraujo krešulių susidarymo riziką padidina keletą kartų. Europoje kasmet nuo venų trombozės miršta daugiau žmonių negu nuo krūties vėžio, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykių kartu sudėjus“, – teigia „Bayer“ medicinos reikalų kuratorė Enrika Kuzinkovienė. Pasak jos, sėdimą darbą dirbantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį į specialistų patarimus, kurie nereikalauja daug pastangų, tačiau sumažina riziką susirgti.

„Automobilio naudojimas neišvengiamas. Kai klausiu pacientų, kur jie palieka savo automobilį, dažniausiai sulaukiu atsakymo, kad stato kuo arčiau kelionės tikslo. Sutinku, kad tokiu būdu taupomas laikas. Visgi sveikatai būtų naudingiau, jeigu automobilis būtų statomas tolėliau ir iki tikslo reikėtų šiek tiek paeiti. Taip pat į netoliese esančią parduotuvę kur kas naudingiau eiti pėstute, o ne važiuoti“, – kalba sporto medicinos gydytojas Linkus.

Specialistas pateikia ir daugiau patarimų: lipkite laiptais, o ne kilkite liftu ar eskalatoriumi; vykdami į darbą viešuoju transportu, išlipkite stotele anksčiau ir paėjėkite. „Savaitgaliais labai naudinga tiesiog pasivaikščioti – pailsi ir kūnas, ir nervų sistema. 15-20 minučių trukmės pasivaikščiojimas rekomenduojamas kasdien po vakarienės.  

Pagal dabartines sveikatos specialistų rekomendacijas, žmogui nėra būtinas intensyvus sportas, pakanka vidutinio fizinio krūvio. Pavyzdžiui, kasdien porą kartų po 15 min. pasivaikščioti greitu žingsniu, kad jaustųsi suintensyvėjęs kvėpavimas, tačiau žmogus nedusdamas galėtų pasakyti sakinį.

 

Straipsnio autorė – Gintarė Žalytė-Štarienė

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška