Oro užterštumas – grėsmė žmogaus sveikatai

2012 02 20

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad aplinkos oro užterštumas – viena svarbiausių visų didesnių Europos miestų problemų.  Lietuvos miestams ypač aktualus padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis dėl teršalų išsisklaidymui nepalankių meteorologinių sąlygų kietųjų dalelių (KD10) koncentracija daugelio miestų aplinkos ore lieka padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijo 50-ies µg/m³ paros ribinę vertę. Didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti intensyvi energetikos įmonių ir individualių namų šildymo įrenginių veikla bei transporto keliama tarša.

 

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, palyginus su 2010 m., 2011 m. oro užterštumas kietosiomis dalelėmis sumažėjo. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus.  2011 m. nei vienoje oro kokybės tyrimų stotyje leistina 35 dienų per metus riba nebuvo viršyta: Vilniaus stotyse tokių viršijimų užfiksuota nuo 12 dienų miesto foninėje stotyje (Lazdynuose) iki 34 dienų transporto įtaką atspindinčioje stotyje (Žirmūnuose), Kaune – nuo 24 (Noreikiškėse) iki 32 dienų (Petrašiūnuose), Šiauliuose – 33 dienos, kitose miestuose – nuo 13 iki 31 dienos.
Dažniausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia transporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai, energijos gamyba, kūrenimas kietuoju kuru, pramoniniai procesai, teršalų išsisklaidymui nepalankios meteorologinės sąlygos (rūkas, dulksna, silpnas vėjas). 

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.

Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. KD10 dalelės, kurių dydis ore yra iki 10 μm, kelia didelį susirūpinimą, nes jos pakankamai mažos, kad galėtų giliai prasiskverbti į kvėpavimo takus, o smulkiausios dalelės – net į plaučius ir tokiu būdu sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui.

Smarkiai padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, gali kilti ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis pablogėja sveikatą (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai). Be to, kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, kietųjų dalelių poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų. Kietosios dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas ir dalelių koncentracijai nepasiekus nustatytos ribinės vertės.

Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, neatidarinėti orlaidžių, langų. Vėdinant patalpas, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu, važiuojant autotransporto priemonėmis sandariai uždaryti langus. Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus – kreiptis į gydytoją.

Kelių transportas yra vienas didžiausių taršos šaltinių Lietuvos miestuose, kuris prisideda prie blogos oro kokybės, klimato kaitos, spūsčių ir triukšmo.

 

Kaip mes galime prisidėti prie automobilių srauto ir teršalų emisijos sumažinimo?

• Venkite naudoti automobilius trumpoms kelionėms – važiuokite su bendrakeleiviais arba eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Valdžios institucijos turi gerinti viešojo transporto infrastruktūrą.
• Rūpinkitės savo transporto priemone – patikrinkite padangų slėgį, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina jūsų automobilio veikimą ir taupo kurą.
• Vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos. Atsižvelgiant į eismo sąlygas, naudokite kiek įmanoma aukštesnę pavarą.
• Važiuojant pastoviu greičiu išmetamųjų teršalų emisijos bus mažiausios.
• Išjunkite variklį, kai automobilis nejuda – jei įstrigote eismo spūstyje ar sustojote ilgiau nei minutei.
• Oro kondicionieriai ir elektros prietaisai padidina degalų sąnaudas – naudokite juos tik tada, kai tikrai būtina.
• Nevažiuokite automobiliu vienas – važiuokite apsipirkti su draugais arba kaimynais, pasiūlykite pavežti kolegas arba raskite žmonių, galinčių Jus pavežti.
       

Dažnai individualių namų rajonų gyventojai, kur patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos) skundžiasi ypač užterštu aplinkos oru.

Individualių namų gyventojams norėtumėme priminti, kad vadovaujantis aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 punktu (Žin., 1999, Nr. 98-2813) – draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose, dėl ko gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos savo namų gyventojų bei kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiom alyvom užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus). 

 

Kaip galima sumažinti išmetamų kenksmingų teršalų kiekį deginant kietąjį kurą?

 

Siekiant sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį, įsitikinkite, kad jūsų šildymo įranga eksploatuojama tinkamai ir užtikrinkite, kad naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Deginant drėgną kurą, pavyzdžiui, neišdžiuvusią medieną, kuras dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išmetamų teršalų (įskaitant dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų) emisijos. Kaip buvo minėta anksčiau, užteršto kuro (pvz., impregnuotos, dažytos medienos), atliekų deginimas taip pat sukelia didesnes ne tik įprastinių, bet ir ypač kenksmingų žmogaus sveikatai degimo produktų emisijas. Todėl gyventojai turi būti sąmoningi, nedeginti savo krosnyse atliekų, nes nuo mūsų pačių priklauso mūsų ir mūsų vaikų sveikata.

Atminkite, kad pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenimui, yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.

Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis (pvz., dujas, arba ekologiškai švarią atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų.

 www.sam.lt

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus informacija

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška