Apie projektą „Išsaugokime vyrus“. Vėžiui stabdyti – ankstyva diagnostika

 

Apie projektą „Išsaugokime vyrus“

Nuo 2011 m. lapkričio 7 dienos po Lietuvos regionus pradėjo keliauti mobili kraujo paėmimo laboratorija. kurioje rizikos grupės vyrams nemokamai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimas.

 „Išsaugokime vyrus“ mobilioje kraujo paėmimo laboratorijoje nemokamai atliekamas PSA tyrimas rizikos grupės vyrams (nuo 50-75 m. bei nuo 45 m., jei pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu), teikiama informacija apie prostatos vėžį, jo diagnostiką ir gydymo būdus. PSA tyrimas nesudėtingas ir neskausmingas – kraujas imamas iš venos alkūnės linkyje, tyrimo rezultatams įtakos neturi nei paros laikas, nei maitinimasis. Šis tyrimas yra plačiausiai naudojamas žymuo, padedantis įtarti ir nustatyti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas. Jis taip pat labai vertingas ir ligos kontrolei po gydymo. Tyrimo rezultatai pranešami pačiam pacientui ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigai. Vėžio diagnozę patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus kitus būtinus tyrimus.

 

 

·  Nuo projekto vykdymo pradžios patikrinta 4899 vyrai

·  PSA tyrimas buvo atliktas 4324 vyrams.

·   2935 PSA tyrimą atlikę vyrai buvo nuo 50 iki 75 metų amžiaus.

·   Iš visų atliktų tyrimų nustatyti 487 atvejai padidėjusio PSA.

 

 

Prie autobusėlio buvo atvykę 93 socialiai nedrausti vyrai, jų tyrimus finansavo Prostatos vėžio prevencijos labdaros ir paramos fondas. Taip pat fondo lėšomis patikrinti 97 švietimo ir kultūros darbuotojai.

12-ai vyrų, jaunesnių nei 50 metų, buvo rastas padidėjęs PSA. Taip pat 26 vyrams, vyresniems nei 75 metų, buvo rastas padidėjęs PSA.

Šiaulių teritorinėje apskrityje apvažiuotos 109 ambulatorijos, Panevėžyje – mobili laboratorija lankėsi 15-oje seniūnijų ir 38 gydymo įstaigose. Kupiškyje projekte dalyvavo 17 medicinos punktų. Biržuose prie projekto prisijungė vietos bendruomenės, per septynias dienas aplankytos 29 bendruomenės septyniose seniūnijose.

Šiauliuose 1813 vyrų atlikti PSA tyrimai, iš jų 1414 buvo nuo 50 iki 75 metų amžiaus. 200-ams vyrų rastas padidėjęs PSA. Kupiškio rajone – 69 PSA tyrimai, 42 vyrai nuo 50 iki 75 metų ir dvylika padidėjusių PSA. Širvintose prie mobiliosios laboratorijos atėjo 217 vyrų. 124 vyrai nuo 50 iki 75 metų atliko PSA tyrimą, dvylikai rastas padidėjęs PSA.

 

Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondo steigėjai yra Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu su Lietuvos visuomenės sveikatos biurų asociacija ir Lietuvos urologų draugija. Fondo tikslas – rūpintis prostatos vėžio prevencija, ankstyvąja diagnostika bei gydymu, remti su tuo susijusias iniciatyvas. Fondo organizuojamos akcijos „Išsaugokime vyrus“ ekspertai – VU Onkologijos institutas; partneriai – IPSEN PHARMA SAS bei medicininių tyrimų laboratorija „Medicina practica“. Akcijos mecenatas ir globėjas – ūkininkas Ramūnas Karbauskis.

 

Interviu su projekto „Išsaugokime vyrus“ sumanytoju Gediminu Žižiu

Kodėl pacientų organizacija ėmėsi įgyvendinti valstybinę profilaktinių patikrų programą?

Viena didžiausių bėdų, kad valstybinės programos metodika nenumato lėšų pas gydytojus neatvykusių vyrų informavimui. Šiandien vyras apie galimybę pasidaryti nemokamą PSA sužino tik tada, kai ateina pas bendrosios praktikos gydytoją.

Iš tų, kuriems šiemet sukaks 50 metų, pasitikrins tik 10 proc. Mūsų šalyje vyrų nuo 50 iki 75 m. amžiaus yra 380 tūkstančių. Net 22 proc. jų per pastaruosius penkis metus nebuvo pas bendrosios praktikos gydytoją. Vadinasi, Lietuvoje 80 000 vyrų nesilanko pas gydytojus, 10 proc. iš jų statistiškai turi padidėjusį PSA, iš jų pusė turės vėžį. Tai yra 4000 vyrų, kurie nesigydo, galbūt net mirs nežinodami, kad sirgo vėžiu.
2010 m. pabaigoje 79 proc. pas šeimos gydytoją nesilankiusių vyrų buvo 65 metų ir jaunesni. Kai kurios modernesnės poliklinikos gali pasižiūrėti, kiek pas juos priregistruota pacientų, kuriems pagal amžių reikia pasitikrinti. Tačiau gausybė šalies gydymo įstaigų, ypač regionuose, informaciją vis dar apdoroja rankiniu būdu. Tam, kad į polikliniką nevaikštantį žmogų informuotum, reikia jam skambinti, rašyti laiškus, vadinasi, reikia lėšų.

Valstybė profilaktinių patikrų programą parašė, bet tolimesnis požiūris į ją yra formalus. Planavimas, apskaita, analizė, efektyvumo vertinimas – šitie klausimai yra nevykdomi. Ataskaitoje parašyta – skirta 9 milijonai ir prierašas „neįsisavinta“. Kas kaltas? Niekas. Visiems gerai – juk valstybės pinigai sutaupyti. Kuo daugiau mes sutaupome pinigų, kurie skirti sveikatai, tuo geriau. Bet oficialiai galima deklaruoti, kad programa yra vykdoma. O kokia programos skverbtis? Vyrams, kuriems programos vykdymo pradžioje buvo 50 metų, dabar jiems 55 – kiek iš jų penkis kartus pasitikrino? Tokių duomenų nėra. Kaip ir nėra duomenų, kiek kasmet į programą įsilieja naujų vyrų, kurie pernai dar nedalyvavo. Programos skverbtis turėtų būti kasmet tikrinama, stebima dinamika.

 PSA patikrų procesas yra sužeistas ir labai traumuotas, nes mes galim lyginti tik tas bazes, kurios turi vienodą pagrindą. Jeigu patikrų procesas vyko kasmet, o paskui pradeda vykti kas antri metai, tai duomenų, kurie buvo kasmet lygint su tais, kurie kas antri metai, negalima. Mokslas neleidžia to daryti.

Kodėl jus pasirinkote šalies regionus?

  Dėl to, kad aiškiai pastebėjom statistinę ataskaitą Ligonių kasų, kad regionuose pats žemiausias patikros lygis. Vadinamas procentas. Nors jis irgi yra įdomus. Jis planuojamas ne nuo visos vyrų populiacijos, nėra įmamas tikras vyrų skaičius, kuriems reikia pasitikrinti. O imamas aritmetinis skaičius, t.y., paimama vyrų populiacija nuo 50 iki 75 metų, pjaunama aritmetiškai per pusę, kadangi tikrintis reikia kas antri metai ir tas skaičius numatomas kaip planinis rodiklis.

Tai iš to planinio skaičiaus yra patikrinama vos 13-17 proc. vyrų. Štai kur yra bėda.
Dar viena bėda, kad vieno vyro patikrinimo įkainyje yra ir informavimas, ir ištyrimas. Poliklinikos turėtų pasirūpinti tuo informavimu. Tą turi atlikti šeimos gydytojas. Tačiau ar jmedikas turi motyvą? Gal teko girdėti, kad šeimos gydytojams buvo sukurta motyvavimo programą? Už kiekvieną rastą ankstyvą vėžio atvejį šeimos gydytojas gauna 1000 litų. Deja, taip nėra. Tas 1000 lt krenta į bendrą gydymo įstaigos kasą. Kasmet 3000 naujų vėžio atvejų, jiems ligonių kasos turėtų sumokėti 3 milijonus lt. Blogai, kad šitie pinigai patenka į įstaigos kasą ir įstaigos vadovas elgiasi su jais kaip išmano. Neteko girdėti besigyriančių medikų, kad gavo finansinį paskatinimą už išaiškintą vėžį.

Programų esmė, kad jas nuolat vykdant, kuo toliau, tuo labiau mažėja užleistų stadijų. Valstybei tas apsimoka: žmogus išlieka darbingas, jis moka mokesčius. Be to, ankstyvų vėžio stadijų gydymas yra pigesnis.

 

 

Vėžiui stabdyti – ankstyva diagnostika

Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausiai vyrų onkologinė liga.

Juntami vėžio simptomai atsiranda, kai vėžinis darinys jau būna pakankamai didelis ir spaudžia šlaplę bei trikdo šlapinimąsi. Vyresnių nei 50 m. vyrų prostata gali būti padidėjusi ne tik dėl vėžio, bet ir dėl gerybinės prostatos hiperplazijos.

Sveikatą reiktų pasitikrinti, jeigu:

·         Sunkiau šlapintis, šlapimo srovė susilpnėja, susiaurėja;

·         Nors ir jaučiate norą, negalite nusišlapinti;

·         Šlapinimasis padažnėja, ypač naktį;

·         Negalite iki galo nusišlapinti;

·         Skauda šlapinantis;

·         Šlapime pasitaiko kraujo;

·         Skauda dubens, šlaunies ar klubo kaulus (tai gali rodyti, jog prostatos vėžio metastazių susidarė kauluose).

 

Diagnostika

Tyrimas, kurį rekomenduojama kasmet atlikt vyrams nuo 45 m. (jei šeimoje buvo vėžio atvejų) ar nuo 50 m. – tai PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas.

Prostatos specifinis antigenas – tai priešinės liaukos gaminamas baltymas. Sergant prostatos vėžiu jo kiekis kraujyje padidėja, tad šį onkologinį susirgimą galima diagnozuoti ankstyvojoje jo vystymosi stadijoje. Visgi padidėjęs PSA lygis kraujyje nebūtinai reiškia prostatos vėžį – jis padidėti gali ir dėl prostatos uždegimo arba lengvos prostatos hiperplazijos. PSA lygiui kraujyje nustatyti paimamas mėginys iš paciento rankos.

Tyrimo rezultatams įtakos neturi paros laikas ar maitinimasis. Šis tyrimas yra plačiausiai naudojamas vėžinis žymuo, padedantis įtarti ir nustatyti ankstyvąsias prostatos vėžio stadijas.

 

Sergamumas

·         Kasmet šalyje prostatos vėžys diagnozuojamas trims tūkstančiams vyrų.

·         Kas trečias diagnozę išgirsta, kai prostatos vėžys jau būna pažengęs ir gydymas tampa komplikuotas.

·         Nuo prostatos vėžio kasmet miršta 500-600 Lietuvos vyrų.

Gydymas

Kiekvienam pacientui prostatos vėžio gydymas parenkamas atsižvelgiant į įvairius faktorius, pavyzdžiui, bendrą sveikatos būklę, naviko stadiją, metastazių skaičių, prostatos specifinio antigeno (PSA) lygį kraujyje, galimus šalutinius gydymo efektus, paciento amžių ir pan.

 

 

Daugiau informacijos apie projektą “Išsaugokime vyrus” www.issaugokimevyrus.lt

Daugiau informacijos apie prostatos ligas www.prostatosvezys.lt 

www.medicinapractica.lt

 

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška