Sodinė šilauogė

Šiuo metu jau rečiau besutiksi neskanavusį nuostabių sodinės šilauogės uogų, jei ne Lietuvoje išaugintų, tai atvežtinių. Ir nė vieno, kuriam jos nepatiktų ir kuris netiestų rankos paimti nuo vaišių stalo dar vieną, paskutinę, o paskui dar ir dar…Bet iš jų tik labai nedaugelis žino, kaip atrodo krūmas ant kurio tos uogos sirpsta, kaip jas auginti ir prižiūrėti. Kultūra iš tiesų patraukli: vertingos skanios uogos, dar vadinamos “jaunystės”, “ateities”, “XXI amžiaus”, “akių” uogomis, dekoratyvi visais metų laikais.

Pavasarį džiugina baltais ąsotėlio ar varpelio formos žiedais, vasarą ir rudens pradžioje krūmai pasipuošia mėlynomis uogų kekėmis, orams atšalus, rudenį atkreipia dėmesį dėl ryškesne ar blyškesne raudona spalva nusidažiusių lapų. Savaip krūmai gražūs ir žiemą, kai baltame sniego fone išryškėja spalvingi stiebai ir šakos. 

Sodinė šilauogė – tai vasaržalis krūmas stačiais ar kiek išlinkusiais žaliais su gelsvu ar rudu atspalviu arba rudais su rausvu atspalviu stiebais. Krūmo aukštis, augimo forma, tankumas labai priklauso nuo veislės ir auginimo agrotechnikos.
Lapai – tamsiai žali, lygiu blizgiu paviršiumi, lygiakraščiai arba dantyti, elipsiški arba ovalūs, trumpais lapkočiais.
Žiedai – varpelio arba ąsotėlio formos, spalva varijuoja nuo baltai žalsvų, baltai rausvų iki visiškai baltų, išsidėstę įvairaus dydžio kekėse. Žydėti pradeda gegužės mėn. pirmoje pusėje ir žydi 3-4 savaites. 

 Šilauogės - “jaunystės” uogos, nes jose sukaupiamas didžiausias antioksidantų kiekis. Farmacijos daktaras Ronald L. Prior (JAV Žemės ūkio skyriaus Žmogaus mitybos dėl senėjimo tyrimo cenras) iš tirtų 43 šviežių uogų, daržovių bei vaisių pavyzdžių nustatė, kad šilauogėse aptikta daugiausia antioksidantų, todėl jos sėkmingai gali būti naudojamos, kovojant ir užkertant kelią vėžiniams susirgimams. Po šilauogių tame sąraše buvo išvardintos gervuogės, česnakai, lapiniai kopūstai, žemuogės. 2009 m. JAV žurnalas “Forbes” paskelbė sveikiausių pasaulyje maisto produktų penketuką, kuriame pirmoje vietoje yra šilauogės, po jų - lašiša, brokoliai, spanguolės ir žalioji arbata.
Uogos vertinamos dėl daugelio jose esančių naudingų veikliųjų medžiagų. Jos nesukelia ir net palengvina esamas alergijas. Liaudies medicinoje (ne lietuvių) minima, kad šilauogė gydo 5 vėžinius susirgimus: prostatos, krūties, stemplės, storosios žarnos ir skrandžio. Žurnale „Cancer Causes Control" (JAV) paskelbto tyrimo išvadose teigiama, jog A, C, E vitaminų ir folio rūgšties vartojimas siejamas su 24-30 procentų mažesne rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. Dideliu vitaminų kiekiu šilauogės tikrai nepasižymi, jų turi nedaug, bet įvairių, ypač B grupės. Sultys gali būti naudojamos kaip vaistas, sergant bronchitu, sloga. Uogų nuoviro kompresais gydoma egzema, nudegimai, negyjančios opos.

Sodinių šilauogių veikliosios medžiagos
• organinės rūgštys: gintaro, citrinos, chino, elago;
• vitaminai A,E,C – natūralūs antioksidantai;
• angliavandeniai, kurių 50 % sudaro fruktozė ir 49% gliukozė – tinka diabetikams;
• pektinai-suriša ir pašalina iš organizmo sunkiuosius metalus, radioaktyvias medžiagas;
• antocianinai (nuo 100 iki 500 mg %) – stiprina regėjimą, mažina akių nuovargį, saugo nuo glaukomos ir kataraktos, Japonijoje šilauogės vadinamos „akių“ uogomis, mažina įvairius uždegimus;
• fenoliniai junginiai - apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimo procesus, pasižymi antikancerogeniniu, antisklerotiniu, antiuždegiminiu veikimu, didina atsparumą radiacijai, stiprina kraujagysles, reguliuoja vidaus sekrecijos liaukų darbą;
• įvairios bioaktyvios medžiagos – gerina apetitą ir žarnyno darbą, saugo nuo šlapimo takų uždegimo ir mažina jų infekcijos riziką;
• vertingas vitaminas K - pagrindinė jo funkcija - reguliuoti kraujo krešėjimą, taip pat kaulų formavimąsi ir gijimą, jis dalyvauja gliukozės pavertime į glikogeną. Naujausiais Japonijos ir Amerikos mokslininkų duomenimis nustatyta, kad vitaminas K tirpina ant kraujagyslių sienelių susikaupusį cholesterolį ir kalcio nuosėdas, o ištirpintas medžiagas perneša į kaulus ir, tokiu būdu, organizmą saugo nuo osteoporozės;
• folio rūgštis - svarbi baltymų apykaitai, nukleorūgščių sintezei, augimo ir vystymosi procesams, taip pat dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu B12 folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Folio rūgštis būtina normaliam vaisiaus vystymuisi, padeda išvengti išsigimimų.
• kalis sudaro apie 50 % visų makroelementų, jis naudingas širdžiai ir kraujagyslėms, raumenims, daugelio ferment veiklai, reguliuoja kūno skysčius ir rūgštis, mažina nuovargį, didina energijos lygį;.
• dideli kiekiai geležies ir mangano. Geležis reikalinga kraujui, ląstelių veiklai, audiniams, nervų sistemos veiklai. Manganas – elementas, dalyvaujantis organizmo medžiagų apykaitoje, įeina į daugelio fermentų sudėtį.
Optimali šilauogių norma per dieną – 100 g uogų , per metus 36, 5 kg – 6 kibirai .

 

 Cheminė uogų sudėtis

Medžiaga

100g šviežių uogų (mg) (pagal Highbush Blueberry Production Guide, NRAES -55, 1992)

 
100g šviežių uogų (mg)

(pagal JAV Maisto instituto duomenis, Nr.17, 2004)

Kalcis
6,21
6,0
Geležis
0,17
0,28
Kalis
88,97
77,0
Fosforas
10,34
12,0
Natris
6,21
1,0
Magnis
4,83
6,0
Zinkas
0,11
0,16
Manganas
0,28
0,34
Varis
0,06
0,06
Vitaminas C
13,03
9,7
Vitaminas B1
0,05
0,04
Vitaminas B2
0,05
0,04
Vitaminas B3
0,36
0,42
Vitaminas B5
 
0,093
0,12
Vitaminas B6
 
0,036
 

0,05

Vitaminas B9
6,41

0,006

Vitaminas A
0,29
54 I.U.
 
 

Vitaminas  E  0,57

 
 
Selenas 0,0001

 

Šilauoges geriausiai valgyti šviežias, nes tada visų gerųjų substancijų aktyvumas didžiausias. Visi perdirbimo procesai, tokie kaip virimas, kepimas, džiovinimas, ar šaldymas sumažina šių junginių aktyvumą net iki 50-60%.

Šaltinis: VU Botanikos sodas

http://www.botanikos-sodas.vu.lt

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška