Be reikalo netaisome pieninių dantų
Į svečius pas poną Dantį – noriai ir be baimės!

Rudeniškai šiltą spalio šeštadienį sostinės odontologijos klinika „Ovidenta“ skardėjo nuo klegesio ir balionų pokšėjimo – į susitikimą su ponu Dančiu sugužėjo beveik pusšimtis įvairaus amžiaus vaikų, augančių daugiavaikėse šeimose. Mažesniems buvo smalsu iš arčiau apžiūrėti ir netgi patiems išbandyti dantų gydytojų darbo priemones, didesniems pasitaikė proga neskubant pasikonsultuoti su odontologu, o viešnagę surengusiai Daugiavaikių šeimų asociacijai MES rūpėjo išsiaiškinti, ar tėvai, auginantys po pulką atžalų, sugeba tinkamai pasirūpinti jų dantų sveikata.

Išsivysčiusiose šalyse smarkiai sugedę vaiko dantys laikomi ženklu, jog vaiko tėvai arba globėjai nesugeba juo deramai pasirūpinti. Mokslininkai nustatė, kad labiau genda tų vaikų dantys, kurie gyvena nepasiturinčiai, patiria stresą ar netgi smurtą. Žinoma, dantų sveikatai turi įtakos ir paveldimumas, danties kietųjų audinių sandaros ypatumai, seilių sudėtis, ir netgi vaiko temperamentas, tačiau, pasak odontologų, šiems veiksniams galima suversti tik 50 proc. kaltės – likusieji 50 proc. vis dėlto tenka socialinei kultūrinei aplinkai, kurioje auga mažasis žmogus, tėvų išsilavinimui, sąmoningumui ir socialinei padėčiai.

Kai kurie specialistai laikosi dar griežtesnės nuomonės ir tvirtina, kad dauguma vaikų, kuriems diagnozuotas ankstyvasis dantų ėduonis, gali būti laikomi kenčiančiais nuo dantų nepriežiūros, o tai reiškia, kad pažeidžiama jų teisė augti sveikiems. Pavyzdžiui, Švedijoje tėvai negali vengti vaikų vizitų pas odontologus. Jų dažnis yra nustatytas teisės aktais, ir jeigu tėvai neatveda mažylio numatytu laiku, odontologai siunčia jiems kvietimus. Pakartoję kvietimą kelis kartus, bet nesulaukę atvykstant vaiko, dantų gydytojai privalo kreiptis į tarnybas, atsakingas už vaikų gerovę.

Be reikalo netaisome pieninių dantų

Sovietmečiu gyvavusios privalomosios dantų patikros mokyklose ir darbovietėse išnyko kartu su anais laikais. Dabar už savo dantų sveikatą kiekvienas atsakingas asmeniškai, tačiau labai didelei daliai ši atsakomybės našta per sunki. 2006-2009 m. atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje dantų gydymo daugiau ar mažiau bijo net 51 proc. žmonių. Vokietijoje tokių yra vos 11 proc., Australijoje – 16 proc., Turkijoje – 21,3 proc. O jeigu suaugusieji bijo patys, vadinasi, ir vaikų neskatina tikrintis ar gydytis. Vaikų su ėduonies pažeistais dantimis Lietuvoje yra tiek pat, kiek ir bijančiųjų dantų gydytojo – 51 proc. Toks vaikų dantų sugedimo mastas būdingas nebent Indijai, kurios 70 proc. gyventojų gyvena kaime (Lietuvoje kaime gyvena tik 33 proc. žmonių).

Didelės baimės akys dar labiau išsiplečia į mūsų vaikų dantų sveikatos statistiką pažvelgus išsamiau: 7-8 metų amžiaus grupėje ėduonies paplitimas siekia 85,5 proc., 9-10 metų – 88,9 proc., 12 metų – 70,6 proc. Kai kurių tyrimų duomenimis, ypač bloga padėtis Jonavoje ir Plungėje – šiuose miestuose dantų skylučių rasta net devyniems iš dešimties mažamečių. Vaikų dantys mažiau sugedę net besivystančia šalimi laikomoje Brazilijoje (75 proc.) arba karo kamuojamoje Sirijoje (70 proc.). O ką jau kalbėti apie Vokietiją (39 proc.), Švediją (11 proc.) ar Kanadą (5 proc.).

„Dideli dantų ėduonies intensyvumo rodikliai gali būti aiškinami tuo, kad ėduonis ypač dažnai pažeidžia pieninius dantis, o jie mūsų šalyje gydomi retai“, – sausai aiškina mokslininkai. Iš tiesų, išgirdę, kad vaiko pieniniuose dantyse yra kelios skylutės, kai kurie pas poną Dantį profilaktinio patikrinimo atvykusių vaikų tėvai tik numojo ranka: vis tiek iškris. Tačiau, pasak odontologų, numoti ranka nederėtų: palikti sugedusį pieninį dantį ramybėje galima nebent tada, kai iki jo natūralaus iškritimo likęs ne daugiau kaip pusmetis. Jeigu sugedusiam dančiui burnoje prisieis būti ilgiau, privalu kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tolesnį veiksmų planą. Smarkiai ėduonies pažeistas dantis skauda, negražiai atrodo, skleidžia nemalonų kvapą, be to, tirpdo žandikaulį, sukelia kaulo, antkaulio, minkštųjų audinių uždegimus, pūlinius veido ir kaklo srityse. Nesveikuose dantyse esantys mikrobai ir jų gaminami toksinai įjautrina organizmą ir gali sukelti arba paaštrinti tokias ligas kaip tonzilitas, lemti širdies, sąnarių, inkstų veiklos sutrikimus. Ėduoniui įsibujojus, gali būti pažeistos net ir po pieniniu dantimi tūnančios nuolatinio danties užuomazgos – toks dantis arba jau išdygs nesveikas, arba prakiurs vos išdygęs.

„Pasvarstykime, jei vaikui nuolatiniai dantys pradeda gesti vos spėję išdygti, kaip atrodys jo burna sulaukus pilnametystės? jaunystės? brandos? Jau seniai suskaičiuota ir įrodyta, kad vieno danties gydymas nuo vaikystės iki senatvės, įskaitant plombų keitimą, dantų šaknų gydymą, galiausiai – danties ištraukimą ir implantavimą arba protezavimą, atsieina 50 kartų brangiau negu to danties profilaktika ir jo išlaikymas sveiko. O juk gerai pagalvojus, kažin ko ypatingo ir nereikia – tiesiog pakanka tinkamai prižiūrėti dantukus nuo pat mažumės ir reguliariai lankytis pas odontologą, net tada, kai nieko neskauda“, – prieš renginį kalbėjo Jurgita Pocienė, Daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir vadovė, kartu su privačia odontologijos klinika ir informacine partnere Sveikatos žurnalistų asociacija sukvietusi kelias dešimtis daugiavaikių šeimų atvesti vaikus profilaktinio patikrinimo.

Paaugliams jau reikia protezų

Nors pagal Lietuvoje galiojančią tvarką pirminės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugos gyventojams turi būti teikiamos nemokamai, o išlaidos kompensuojamos iš lėšų, skirtų pirminio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai už prirašytą gyventoją nustatytomis bazinėmis kainomis, vis dėlto už ačiū susitvarkyti dantis valstybinėje poliklinikoje vargu ar pavyks. Kaip informavo Lina Bušinskaitė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, poliklinikoje suaugusiems pacientams papildomai tenka sumokėti už vienkartines priemones, plombines ir kitas odontologines medžiagas, atsižvelgiant į sunaudotą jų kiekį ir tuo metu galiojančias kainas.

Išimtis – vaikai ir vyresni, besimokantieji dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne vyresni kaip 24 metų jaunuoliai, ir socialiai remtini asmenys, pateikę gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus atitinkamą pažymą; jiems minėtos priemonės ir medžiagos suteikiamos nemokamai.

„2012 m. gydymo įstaigose Lietuvoje buvo prirašyta daugiau kaip 575  tūkst. vaikų iki 18 metų, 220 tūkst. (38 proc.) iš jų buvo suteikta pirminė odontologinė pagalba. Iš viso suteikta 660 tūkst. paslaugų, už kurias gydymo įstaigoms ligonių kasos sumokėjo 24,8 mln. litų PSDF biudžeto lėšų. Taigi vieno paciento iki 18 metų apsilankymui pas odontologą skirta 112,5 Lt, o vienos paslaugos kainos vidurkis – 37,6 lito“, – vardija skaičius L. Bušinskaitė.

Kaip matyti iš statistikos, valstybės užtikrinama pirmine odontologine pagalba naudojasi tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų. Tikėtina, kad dalis jų gydosi privačiai, tačiau šis skaičius dėl savaime suprantamų ekonominių priežasčių veikiausiai nėra didelis. Likusioji dalis, ko gero, bando į sugedusius dantis nekreipti dėmesio tol, kol dėmesio paprasčiausiai nebelieka į ką kreipti – buvusių baltų perliukų vietoje žioji tik juodos nuolaužos. Pasak Ovidijaus Kulboko, klinikos „Ovidenta“ atstovo, odontologų jau nestebina, kai pagalbos kreipiasi paaugliai, nebeturintys krūminių dantų – juos negrįžtamai būna sunaikinęs ėduonis. Tokiems vaikams lieka vienintelė išeitis – protezavimas.

Nuo 2009 m. spalio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus naujos redakcijos Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašui, vaikų dantų protezavimas finansuojamas PSDF lėšomis. Tai reiškia, kad kelių dantų protezavimas šeimai dažniausiai nieko nekainuoja. „Vieno vaiko iki 18 m. dantų protezavimo išlaidų, apmokamų valstybės lėšomis, kompensuojamoji suma gali siekti 4000 balų (kai vieno balo vertė 0,89). Tad pagal šiuo metu galiojančias nuostatas iš viso kompensuojama gali būti iki 4000x0,89=3560 Lt“, – nesudėtingą formulę paaiškina Valstybinės ligonių kasos atstovė.

L. Bušinskaitės duomenimis, pernai protezavimo paslaugos buvo suteiktos 971 vaikui iki 18 metų, joms valstybė išleido 1,8 mln. litų, o per šių metų 8 mėnesius – jau 829 vaikams, ir iš PSDF lėšų už tokias paslaugas vaikams sumokėta 1,4 mln. litų.

Rezultatai – vidutiniški

Iš pusšimčio daugiavaikėse šeimose augančių vaikų, šeštadienį atvykusių profilaktinės patikros, siuntimo protezavimui prireikė tik vienai 13 metų paauglei. Tėvai su išrašytu odontologo siuntimu artimiausiu metu turės kreiptis į savo šeimos gydytoją ir sutvarkyti būtinuosius formalumus. Tačiau, pasak medikų, mergaitės dantų bėdoms išspręsti tikrai pakaks valstybės skiriamų lėšų ir ji galės džiaugtis geriausios kokybės protezu, pagamintu iš cirkonio. Dar trims berniukams pasisekė pono Danties loterijoje – jie laimėjo po 50 Lt vertės kuponą kitiems apsilankymams.

Buvo ir tokių mažųjų vyrų, kurių į gydytojo kabinetą prisivilioti niekaip nepavyko. Skubriai užsimetęs striukę ant pečių, pro duris mamos nepastebėtas išsmuko vienas aštuonmetis. Ketverių Kerniaus gerais dantų gydytojų ketinimais neįtikino nei siūlyta kramtomoji guma, nei dovanų duodamas dantų šepetėlis ir pasta. Protestuodamas riksmu ir ašaromis, nepasitikrinęs dantų namo išvyko net pustrečių metukų Liutauras, laimėjęs asociacijos MES „Facebook“ paskyroje organizuotą gražiausios šypsenos konkursą – jam skirtas 150 Lt vertės kuponas apsilankymams pas dantų gydytoją veikiausiai dar turės palaukti.

Apskritai šeštadienį tikrintų pacientų dantų būklę odontologai įvertino patenkinamai. Paprašyti palyginti, ar vienturčius auginančių šeimų vaikų dantys sveikesni, medikai sakė tikrai negalintys taip teigti – anot jų, labai daug priklauso nuo to, kaip laikomasi burnos higienos. Pavyzdžiui, kelių šeimų, auginančių po 3-4 atžalas, vaikų dantyse nebuvo rasta nė vienos skylutės. Išgirdę, kad jų visi dantys – gražūs kaip iš anatomijos vadovėlių, pasididžiavimo neslėpė ir trys 14-17 metų jaunuoliai. Kitiems po apžiūros paaiškėjo, kad būtina skubi ir neatidėliotina dantų gydytojo pagalba. „Ar jai gauti rinksis valstybinę, ar privačią gydymo įstaigą, kiekviena šeima spręs individualiai – asociacija MES labiausiai džiaugiasi tuo, kad pavyko sukviesti tokį gausų būrų šeimų ir kad daug kam padėjome pagaliau pradėti spręsti įsisenėjusias dantų sveikatos problemas. Juolab kad iki metų pabaigos šioje klinikoje daugiavaikių šeimų vaikams dantys bus tikrinami nemokamai, o norintiems čia gydytis, visą laiką taikys nuolaidą“, – teigė keturis vaikus auginanti asociacijos vadovė J. Pocienė.

Pranešimą paskelbė: Jurgita Pociene, Daugiavaikių šeimų asociacija MES
 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška