Kuo skiriasi meningitas nuo meningokoko?

 

 

Meningitas

Meningokokas

Apibrėžimas

Meningitas (lotynų k.- meningitis) - galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas. Lotynų k. meninges – smegenų dangalai, itis – uždegimas.

Bakterija - gramneigiamas diplokokas,  panašus į kavos pupelę (gr. coccus – uoga),  todėl ši bakterija vadinama meningokoku,  kuris sukelia meningokokinę infekciją.

Sukėlėjas

Virusai: enterovirusai, Koksaki virusas, poliomielito, epideminio parotito (kiaulytės), tymų, erkinio encefalito virusai, pūslelinės (Herpes) virusas ir kiti.

Bakterijos:
Haemophilus influenzae,
S. pneumoniae,
S. agalactiae,
E. coli
ir kitos.

Bakterija:
Neisseria meningitidis.

Užsikrėtimo būdas

Užsikrečiama artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas.

Užsikrečiama artimo kontakto metu, dažniausiai per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant). Galima užsikrėsti ir per burną: valgant užterštą maistą, geriant užterštą vandenį ar per nešvarias rankas.

Užsikrečiama nuo sergančio asmens ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus (kosint, čiaudint, kalbant).

Simptomai

Būdinga staigi ligos pradžia, kuri prasideda: karščiavimu, galvos skausmu, pykinimu ar vėmimu, sprando raumenų sustingimu.

Būdingas karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų sustingimu, pykinimas, vėmimas, vangumas, mieguistumas, odos bėrimas.

Ankstyvieji požymiai nespecifiniai ir panašūs į virusinę infekciją: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vangumas. Ligai progresuojant ligos eiga sunkėja ir išryškėja hemoraginis bėrimas.

Imlumas

Serga įvairaus amžiaus asmenys.

Daugiausia vaikai iki 5 metų amžiaus, vyresnio amžiaus ir rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Serga įvairaus amžiaus asmenys.

Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo

Priklauso nuo sukėlėjų, gali svyruoti 9-12-21 d.

Priklauso nuo sukėlėjų, gali svyruoti 1 - 7 d.

2 -10 d., dažniausiai 3 – 4 d. Todėl po kontakto su sergančiuoju rekomenduojama stebėti asmenį 10 dienų ir pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams kreiptis į gydytoją.

Sezoniškumas

Priklauso nuo sukėlėjo. Pvz. sergamumą vasarą ir rudenį gali sukelti enterovirusai; žiemą – gripo ir parotito virusai.

Priklauso nuo sukėlėjo. Pvz. sergamumą rudenį ir žiemą gali sukelti S. pneumoniae.

Daugiausia susirgimų registruojama žiemos – pavasario mėnesiais.

Paplitimas

Visame pasaulyje.

Visame pasaulyje.

Visame pasaulyje.



Siekiant išvengti šių infekcijų, rekomenduojama:

  • reguliariai plauti rankas;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę);
  • reguliariai vėdinti ir valyti patalpas;
  • vartoti gerai termiškai apdorotą maistą, vandenį iš patikimų vandens šaltinių;
  • skiepyti vaikus pagal Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, atsižvelgiant į darbuotojų riziką susirgti užkrečiamosiomis ligomis skiepyti valstybės lėšomis įsakymų nustatyta tvarka, bei skiepyti keliautojus, vykstančius į užsienio šalis, kuriose yra didelė rizika užsikrėsti ligomis, kurios gali sukelti virusinį meningitą.


TIKSLIĄ DIAGNOZĘ GALI NUSTATYTI TIK GYDYTOJAS, ATLIKĘS ATITINKAMUS TYRIMUS.


Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Greta Gargasienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras  www.ulac.lt

 

Laikrodis

Apklausa

Kaip stiprinate imunitetą siaučiant gripui?
 
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis

Paieška