Klaipėdos apskrities ligoninės gydytojas Vidmantas Žindžius sako, kad medicinos praktikoje tokia sveikatos būklė yra vadinama gastroezofaginio refliukso liga (sutrumpintai – GERL). Pažodžiui tai reikštų skrandžio turinio atpylimo į stemplę liga.
Pasak gydytojo, šiuo metu šia liga serga apie 10–30 procentų suaugusiųjų. Minėti pojūčiai atsiranda, kai sutrinka stemplės apatinėje dalyje esančio raumeninio vožtuvo veikla. Sutrikus normaliai veiklai, vožtuvas pradeda atsidarinėti dažniau ir nelaiku. Todėl stipriai rūgščios skrandžio sultys kartu su skrandyje esančiu maistu gali kilti aukštyn į stemplę ir ją dirginti. Tai gali sukelti uždegimą, kuris negydomas stiprėja ir gali atsirasti kur kas stipresnis ir gilesnis pažeidimas – opa su tolesnėmis pasekmėmis.
Gydytojų nuomone, rėmuo atsiranda dėl pasikeitimų stemplės vožtuvo aplinkoje arba skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje, kai savaime susilpnėja vožtuvo veikla (priežastis nežinoma); susilpnėja stemplės gleivinės natūralios (fiziologinės) apsaugos sistema, todėl skrandžio sultys stipriau veikia stemplės gleivinę. Pasak medikų, rėmuo atsiranda, kai padidėja skrandžio sulčių agresyvumas, todėl skrandžio sultys stipriau dirgina stemplės gleivinę ar atsiranda stemplinės angos išvarža, kuriai esant pasikeičia stemplės vožtuvo-skrandžio aplinkos anatomija ir dėl to sutrinka vožtuvo normalus darbas.
Medikų teigimu, rėmens atsiradimą lemia ir gyvenimo sąlygų ypatumai: nėštumas, netinkama mityba (greitas, gausus ar retas valgymas), piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymu, nutukimas, kai kurių medikamentų vartojimas, vidurių užkietėjimas, sunkus fizinio darbas, stresas.
Klaipėdos apskrities ligoninės gydytojas Vidmantas Žindžius sako, kad Gastroezofaginio refliukso liga yra nustatoma apžiūros metu ir atliekant specialų stemplės-skrandžio-dvylikapirštės žarnos tyrimą. Šis tyrimas pas mus atliekamas šiuolaikine, Japonijoje pagaminta aparatūra ir vadinamas ezofagogastroduodenoskopija, arba tiesiog endoskopija.
Gydytojo nuomone, tyrimas yra neskausmingas, paprastai trunkantis kelias minutes, tačiau efektyvus ir reikšmingas paciento sveikatos būklei ir gyvenimo ateičiai. Jo metu įvertinama gleivinės būklė, paimami tyrimai dėl vėžinių ląstelių, ištiriamos skrandžio bakterijos.
Jei rėmuo intensyvus ir dažnas, tikėtina, jog tyrimo metu bus rastas stiprus stemplės gleivinės uždegimas. Tačiau visa bėda ta, mini gydytojas, kad stiprus uždegimas arba kitokie rimti gleivinės pasikeitimai gali būti randami ir tuomet, kai žmogus rėmenį jaučia retai arba visiškai nestipriai. Toli pažengusias rėmens negydymo pasekmes gali tekti gydyti ilgai ir, deja, kai kada tik operaciniu būdu.
Paprastai po gydytojo apžiūros ir būtinai atlikus endoskopinį tyrimą skiriamas medikamentinis rėmens gydymas. Lietuvoje gausu reikalingų rėmens gydymui vaistų. Kai kuriuos vaistus kompensuoja ligonių kasos.
Prieš ieškant vaistų, kai kurie medikai siūlo pabandyti natūralias rėmens gydymo priemones: mažais gurkšneliais gerti kambario temperatūros negazuotą vandenį, dažnai pusryčiams valgyti grikių arba sorų kruopų košę. Gesinant šią ugnį gerai veikia šviežiai spaustos daržovių sultys, pvz. bulvių ar kopūstų (gerti po ¼ stikl. pusvalandį prieš valgį).
Kaip teigia žinovai, yra daugybė vaistingųjų augalų, galinčių padėti mažinti skrandžio rūgštingumą, gerinti virškinimą, sloptinti uždegiminius reiškinius ir panaikinti rėmens griaužimą. Galima būtų paminėti kelis: Pelkinis pūkelis(1 valg.š.užplikyti 1 stikl.vandens, laikyti 2 val. uždarame inde, gerti po 1 v.š. 4-6 kartus per dieną); Jonažolės ir kraujažolės (abi po 1 arb.š. užplikyti 2 stikl. vandens, laikyti 2 val., nukošti ir gerti po ½ stikl. 3-4x d. prieš valgį); Gražiosios širdažolės lapai (1valg.š užplikyti 2 stikl. ir laikyti valandą uždengtame inde, gerti po ¼ stikl. 4-6 kartus per dieną); Ajerų šaknų milteliai (¼ arb.š miltelių užgerti šiltu vandeniu kelis kartus per dieną). Imbiero šaknų arbata tinka beveik visiems virškinimo sistemos negalavimams (1a.š smulkintų šaknų užplikyti 1 stikl. vandens, laikyti per nakti (ar bent 2-3 val), gerti po 2-3 valg.š keletą kartų per dieną). Galima daryti prieskoninių žolių mišinį- kartu su imbieru dėti į arbata ir mairūną bei baziliką.
Neskubėkime griebtis cheminių vaistų, gal mums pagelbės motinėlė gamta?
