Apklausus 9-11 klasių mokinius 67% teigė, kad keisti vystyklus daug lengviau, nei suprasti paauglius, likusieji nusprendė, kad vaiko auklėjimas parsideda nuo pirmųjų žingsnių, taigi „kaip pasiklosi – taip išmiegosi“, tačiau visi vienareikšmiškai sutiko, kad pabendravus su tėvais ir išsipasakojus, bent dalį problemų, bendravimas su tėvais tikrai palengvėjo. „Pabendravus su mama atviriau pasijutau suprasta. Mama mane palaikė. Dabar labai džiaugiuosi atsivėrus jai ir manau, kad mūsų ryšys tapo dar tvirtesnis.“ – sakė viena apklaustųjų.
Paaugliai teigia, kad tėvai jų nesupranta, tačiau reikia tiek nedaug, kad suprastumėme vieni kitus. Trumpas pokalbis gali atskleisti jausmus, savijautą. Jaunas žmogus niekada neprieis pirmas, tačiau jį pakvietus, dažnas pamanys : „Ką vėl padariau?“. Taip, tėvai turėtų būti pavyzdys, palaikymas, kartais net „tvirta ranka“, tačiau jie galėtų būti ir draugais. Turiu omeny ne tik tada, kai „atsiras“ anūkai.
Svarbiausia nepersistengti, nes atsiranda įvairių pasekmių. Vaikas gali pradėti vengti draugystės, atvirumo su tėvu bijodamas konkurencijos. Tai dažniausiai nutinka, kai tėvų ir vaikų mažiaus skirtumas yra nedidelis, t.y. jauna mama ar tėtis gali tapti konkurentu paauglei/(iui).
Mano mamai 32, mūsų drabužių dydis tas pats, taigi ji dažnai vilki mano drabužius. Anksčiau to nesureikšmindavau, tačiau kai klasės draugai ėmė klausinėti kodėl vilkiu mamos drabužius, tai tikrai mane supykdė. Pasakiau mamai, kad nenešiotų mano drabužių. Ji paklausė mano prašymo, tačiau po poros savaičių vėl pradėjo juos vilkėti. Vasarą padirbėjau ir nusipirkau drabužių už savo pinigus, jų ji tikrai nevilkės“
pasakojo dešimtokė.
Žinoma, sunku atrasti „auksinį viduriuką“, tačiau pasistengti tikrai verta, juk kiekvienas mūsų būtų daug laimingesnis, jei problemų būtų mažiau, ypač kalbant apie mūsų vaikus.
