Medikai sako, kad šią ligą sukeliantis virusas plinta „žaibišku“ greičiu oro lašeliniu ar tiesioginio kontakto būdais, per seiles. Inkubacinis (slaptasis) ligos periodas trunka vidutiniškai dvi savaites. Pats būdingiausias vėjaraupių požymis – visame kūne (dažnai net ir burnoje, plaukuotoje galvos dalyje) atsirandančios pūslelės, greitai pasidengiančios šašais.
Gydytojų teigimu, iš pradžių ant odos atsiranda raudona dėmelė, kuri greitai virsta vandenininga pūslele. Per 1 – 2 dienas pūslelė apdžiūsta ir virsta rudu šašeliu, kuris nukrinta per 1 – 3 savaites. Ligonis gali apkrėsti aplinkinius 5 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Vienu metu matomos visos bėrimo stadijos – kai kuriose kūno vietose pūslelės dar tik kyla, kitose – jau tampa šašeliais. . Susidarius šašams, nuo ligonio neužsikrečiama Blogiausia, kad išbertas vietas labai niežti, o jei pūslelės ar šašai nudraskomi – gali likti randai. Be to, įspėja gydytojai, yra pavojus, jog į niežtinčius „spuogiukus“ per nešvarias rankas gali pakliūti infekcija. Nors daugeliui žmonių kūno temperatūra pakyla tik šiek tiek, kai kuriems jų ji šokteli net iki 40 laipsnių ir laikosi kelias dienas. Specialių vaistų gydyti vėjaraupiams – nėra. Svarbiausia užduotis, pasak gydytojų, – slopinti niežulį ir dezinfekuoti pūsleles, todėl kelis kartus per dieną jas reikia tepti specialiais tepalais. Naudojant šiuos tepalus, anksčiau taip pamėgtos briliantinės žalumos galima ir nebenaudoti. Pasveikstama paprastai per 10-15 dienų. Ligoniui esant namuose, patalpos turi būti drėgnai valomos keletą kartų per dieną ir gerai vėdinamos.
Vėjaraupiai neretai komplikuojasi sunkiomis odos infekcijomis, randais, plaučių uždegimu, galvos smegenų pakenkimu ar net gali ištikti mirtis. Net persirgusiems vėjaraupiais gali kartotis skausmingas bėrimas, vadinamas juostine pūsleline. Jis gali pasireikšti net po kelerių metų. Vėjaraupiai nėštumo metu gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz., galūnių deformacijos, akių ir centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis. Dėl to vos gimęs kūdikis gali susirgti vėjaraupiais.
Anksčiau buvo manoma, jog vaikui yra būtina persirgti vėjaraupiais, kad ši liga neužkluptų vyresniame amžiuje (dažnai suaugusieji vėjaraupiais serga sunkiau nei vaikai). Iš tiesų, persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui, tačiau virusas organizme išlieka ir, imunitetui susilpnėjus, gali suaktyvėti, sukeldamas juostinę pūslelinę (tai pavojinga ir skausminga liga). Todėl šiuo metu pasaulyje vis dažniau apsaugai nuo vėjaraupių naudojama vėjaraupių vakcina.
Optimalus vaikų skiepijimo laikas – nuo 12 iki 18 mėnesių amžiaus arba bet kada vyresnio amžiaus, jeigu jie nesirgo vėjaraupiais. Vakcinacija taip pat rekomenduojama paaugliams ir suaugusiems, nesirgusiems vėjaraupiais. Gydytojos Rasos Pankauskienės teigimu,vakcina apsaugo nuo vėjaraupių, kuriais suserga beveik visi žmonės, sukeliamų gyvybei pavojingų komplikacijų. Imunitetas tęsiasi ne mažiau 20 metų. Vėjaraupių vakcina valstybės nedotuojama.
Sirgti ar skiepytis – turime nuspręsti patys. Sveiko ir saulėto pavasario! Tegu kiekvienas saulės spindulėlis kiekvienam iš mūsų dovanoja po lašelį sveikatos ir puikios nuotaikos!
