Būsena, kuri užvaldo žmogų, gali būti net mirtinai pavojinga. Pasak specialistų, depresija – rimta ir dažna liga, kuri negydoma gali baigtis mirtimi. Tai liga, apie kurios požymius verta žinoti, kad galėtumėme laiku padėti sau ar mus supantiems žmonėms.
Depresija (lot. depressus – tylus, žemas, nuleistas, gilus) – liūdna, liguistai prislėgta nuotaika. Ja sergančiam žmogui sunku susikaupti ir dirbti, jis praranda interesus. Tokiam žmogui trūksta energijos ir pagreitėja nuovargis. Pasak psichoterapijos centro psichologų, tai lyg bendras ryškus gyvenimiško energijos potencialo sumažėjimas, kurį nuolat lydi išsekimo ir prislėgtumo jausmai. Žmogus ima skųstis, kad „gyvenimas netenka skonio“, „ niekas nebeteikia džiaugsmo“,“ aplinka atrodo „lyg padengta juodau šydu“, „nėra jėgų kuo nors užsiimti“, „niekas nebedomina“ ir pan.. Depresija nėra „apsileidimas“ ar „tinginystė“. Mokslininkai ir gydytojai depresiją apibūdina kaip laibai aiškius simptomus turintį žmogaus emocinio balanso sutrikimą, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų.
Kiekvienas žmogus kartais išgyvena depresinius jausmus, ypač netekties, nusivylimo ar įprasto gyvenimo pasikeitimo metu. Sveikam žmogui tokie jausmai yra trumpalaikiai ir netrikdo kasdieninės veiklos, jam padeda paguoda, meilė ar aplinkos pakeitimas, arba žmogus paprasčiausiai adaptuojasi. Depresinis afektas, pasak psichologų, – emocinė išraiška, išeinanti už paprasto liūdesio ribų. Jis yra lydimas mąstymo, elgesio ir biologinių funkcijų sutrikimų, kurie tampa daugiau ar mažiau autonomiški nuo bet kokių išgyvenimų, davusių jiems pradžią. „Depresija yra diagnozuojama kaip klinikinis sindromas, kai grupė specifinių disfunkcijų yra konstatuojama kiekvienoje šių psichologinių sferų“.
Gydytojai mano, kad depresiją sukelia paveldimas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Be šios priežasties ,pasak psichologų, depresiją gali sukelti ir daugelis kitų veiksnių: paveldimumas, sunkios somatinės (kūno) ligos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, hormonų pusiausvyros sutrikimai (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo), staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas (išėjimas į pensiją, darbo netektis, emigracija), ilgalaikis stresas (mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, skyrybos). Gydytojai psichologai įvardija šiuos depresijos požymius:
- sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi;
- kaltės jausmas;
- bejėgiškumas, pojūtis, kad esi beviltiškas;
- niūrios, pesimistinės ateities perspektyvos vaizdavimasis;
- dirglumas, suirzimas;
- Savęs žalojimo ar savižudybės mintys ar veiksmai;
- Sutrinka miegas (nemiga ar pernelyg didelis mieguistumas, ryte atsikeliama nepailsėjus);
- Sutrikęs apetitas (sumažėjęs ar pernelyg didelis polinkis persivalgyti ypač daug angliavandenių turinčio maisto);
- sumažėjęs seksualinis potraukis;
- nerimas, negalėjimas nustygti vietoje;
- neapaiškinami fiziniai nusiskundimai (nemalonūs pojūčiai širdies plote, galūnių tirpimas ar „sunkumo“ ir kt. pojūčiai jose, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas).
Kartais sergančio žmogaus nuotaikos sutrikimai, anot psichoterapijos centro psichologų, „maskuojami“ tokių simptomų kaip: nepaaiškinami pykčio priepuoliai, padidėjęs beprasmiškas fizinis aktyvumas, gausus alkoholio, kavos, tabako vartojimas ir iššaukiantis, provokuojantis ar konfliktiškas elgesys. Jei pastebime, kad šalia mūsų esantį žmogų kamuoja minėtos problemos, paskatinkime jį būtinai kreiptis į gydytoją. Medikai parinks tinkamą gydymą, kurį lemia depresijos forma, paciento pageidavimai ir amžius. Depresija gydoma antidepresantais ir pagalbiniais metodais (psichoterapija, magnetiniais, elektriniais gydymo metodai, miego ribojimu, šviesos terapija.) bei socialine pagalba. Visiškai pasveikti neįmanoma, todėl medikai siekia ne išgydyti (tai retai įmanoma), o pasiekti ligos požymių išnykimo. Kai artimas žmogus serga depresija, pasak psichologų, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią. Jei savižudybės grėsmė itin didelė, asmenį galima gydyti priverstinai. Nebūkime abejingi sau ir kitiems!
