Žiedadulkės ir bičių duonelė tai mūsų mažųjų draugių bitelių dovana. Žiedadulkės – tai vyriškos lytinės augalų ląstelės, kurias renka bitės, jas kaupia kaip maisto atsargą ir jomis maitinasi. Bičių duona yra medaus ir žiedadulkių mišinys, turintis daug bičių organizmo liaukų gaminamų sekretų. Skraidydamos nuo žiedo prie žiedo, bitės žiedadulkes suvilgydamos nektaru bei seilėmis, sulipdo į gumulėlį, sudeda į gurbelius esančius prie užpakalinių kojelių, ir neša į avilį. Sugrįžusios bitės su žiedadulkių nešuliais į avilį, jas deda į korių akeles ir tvirtai suspaudžia. Pridėjusios du trečdalius korio akelės, likusią dalį užpila medumi ir akelę užlipdo vaško dangteliu. Taip paruošta žiedadulkių atsarga ateičiai jau vadinama bičių duonele.

Pasak dr. A. Baltuškevičiaus, svarbiausia žiedadulkių sudėtinė dalis – pilnaverčiai baltymai (jų yra apie 26-40 proc.). Žiedadulkėse yra 5-7 kartus daugiau aminorūgščių, negu jautienoje ir kiaušiniuose, be to, jose yra nukleino rūgščių ir nukleoproteidų, apie 20 proc. augalinių riebalų. Dr. A. Baltuškevičiaus teigimu, reikia paminėti lipidus, iš kurių susidaro vitaminas D, kai kuriuos hormonus, „surišančius“ cholesterolį ir šalinančius iš organizmo jo perteklių. Žiedadulkėse yra apie 2 proc. fosfolipidų. Jie sulaiko riebalų kaupimąsi kraujagyslėse. Šiame bičių surinktame produkte esantys karotinoidai virsta vitaminu A, gerinančiu regėjimą. Žiedadulkėse yra nemažai vitamino C ir rutino, kurie didina viso organizmo kraujagyslių, o ypač kapiliarų atsparumą. Žiedadulkėse yra ir kitų vitaminų: Bj, B2, B5, B6, PP, E, biotino ir folinės rūgšties. Jie stiprina nervų sistemą, skatina kraujo gamybą. Žiedadulkėse aptikta į vitaminus panaši medžiaga – inozitas, pasižyminti stipriu poveikiu nuo sklerozės.
Daktaro žodžiais sakant, žiedadulkės yra pilnavertis, turtingas baltymų, augalinių riebalų, vitaminų, mineralinių ir biologiškai aktyvių medžiagų maisto produktas, kuris, kaip ir medus, gali būti panaudotas ligų profilaktikai ir gydymui. Žiedadulkių teigiamas poveikis organizmui: gerina apetitą, normalizuoja virškinimo trakto funkciją, veikia kraujo gamybos organus, didina hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje. Žiedadulkės taikytinos sergant mažakraujyste.

Pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad bičių duonelę žmogaus organizmas lengviau įsisavina. Biocheminiu požiūriu, pasak dr. A. Baltuškevičiaus, bičių duonelė, skirtingai negu žiedadulkės, turi mažiau baltymų (tik apie 20 proc.), žymiai daugiau angliavandenių (24-34 proc.) ir iki 1,5 proc. lipidų. Savo kaloringumu bičių duonelė prilygsta augalinės kilmės maisto produktams – miltams, ryžiams, žirniams. Iš daugelio mineralinių medžiagų bičių duonelėje daugiausia yra geležies, kobalto, fosforo ir kalcio. Aminorūgštys sudaro apie 15 proc. bičių duonelės sausųjų medžiagų. Bičių duonelės vitaminų sudėtis yra analogiška žiedadulkėms, tačiau bičių duonelėje yra didesnis vitamino K kiekis ir žymiai mažesnis vitamino E kiekis. Be to, bičių duonelėje yra organinių rūgščių, kai kurių hormonų, pigmentų, o taip pat medžiagų, pasižyminčių antibiotinėmis savybėmis. Visuma tokių svarbių organizmo gyvybiniams procesams medžiagų ir sąlygoja ryškų biosti-muliuojantį bičių duonelės poveikį. Bičių duonelė rekomenduojama asmenims, sergantiems mažakraujyste, hepatitu, cukriniu diabetu, virškinamojo trakto, ypač žarnyno (fermentiniai kolitai, enterokolitai, lėtiniai vidurių užkietėjimai) ligomis. K.Valiukienės ir bendraautorių atlikti tyrimai parodė, kad bičių duonelė gerina pagyvenusio amžiaus žmonių sveikatą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Neseniai atlikti tyrimai, dr. A. Baltuškevičiaus teigimu, įrodė, kad bičių duonelė sergantiems vyresnio amžiaus asmenims cukriniu diabetu ne tik sumažino cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir sustiprino šių ligonių imuninę sistemą. Bičių duonelę profilaktiškai rekomenduojama vartoti po 10-15 g per dieną, o gydymo tikslais – po 20-30g per dieną.
Skanu ir sveika! Naudokimės tuo, ką mums dovanoja darbsčiosios saldžiosios laboratorijos darbininkės!