Šia liga gali sirgti net ir naujagymiai. Naujagymiui užgimus ir jau pradėjus kvėpuoti, erotrocitų, kurie vaikelį mamos gimdoje aprūpindavo deguonimi, poreikis sumažėja. Todėl tik gimus mažyliui, erotrocitai pradeda labai greitai irti ir išsiskiria geltonoji medžiaga – bilirubinas, kurio apykaitą skatina kepenų fermentai. Kai šių medžiagų patenka į naujagymio kraują, jo oda ir akių obuoliai pagelsta. Teoriškai visi naujagymiai turėtų pageltonuoti. Dažnai pageltonavimas nėra didelis, plika akimi nematomas. Pastebima tik tada, kai bilirubino kiekis kraujyje padaugėja maždaug iki 80 mikromolių litrui. Jeigu po dviejų savaičių geltos požymiai nepraeina, reikia ieškoti priežasčių, kodėl liga užsitęsė. Kartais tai gali būti ir rimtos ligos priežastis, tokios kaip įgimto hepatito. Jei naujagimiai serga įgimta citomegalija, toksoplazmoze, įgimtu sepsiu, gelta pasireiškia kaip šių ligų simptomas. Taip pat gelta gali prasidėti dėl tulžies takų atrezijos, kai nėra tulžies pūslės ar tulžies pūslės latakų.
Naujagimių pageltonavimo priežastis gali būti ir motions pieno gelta t.y. kada motinos piene yra medžiagų, kurios kovoja su bilirubinu. Kadangi mažylio būklė yra gera, jis miega, auga, vystosi, nepadidėjusios kepenys ir blužnis, konstatuojama, jog jis yra sveikas. Dažniausiai nei vaikučiui, nei mama nėra skiriamas specialus gydymas. Patariama vaiką toliau žindyti ir stebėti. Kai būna motinos pieno gelta, bilirubino kiekis kraujyje nepasiekia kritinių koncentracijų, kurios vaikui galėtu pakenkti. Tiesiog bilirubino kiekis būna šiek tiek didesnis už normą. Žindymą reikėtų tik nutraukti, jei labai aukštas bilirubino kiekis ir jis ne krenta, o didėja. Gelta sergantis vaikas gali valgyti mažiau, nei turėtų. Jį patartina maitinti kuo dažniau, net jei ir jis yra mieguistas, kadangi dažniau žindant, greičiau virškinama ir greičiau pašalinamas bilirubinas. Per nelyg didelis bilirubino kiekis kraujyje gali būti ir labia pavojingas – bilirupinui pasiekus kritinę normą, jis gali patekti į smegenis. Tokiu būdu gali būti smarkiai paveikiami smegenų branduoliai. Taip atsitikus atsiranda tam tikri požymiai: vaikas pasidaro dirglus, gali spiegiančiai rėkti, tampa vangus, sumažėja jo raumenų tonusas. Jeigu tokia būklė užsitęsia, raumenų tonusas gali padidėti, įsitempia rankos ir kojos. Vaikas riečia nugarą, atlošia galvą, gali atsirasti traukulių, sutrikti kvėpavimas.
Diagnozė nustatoma remiantis klinika, atliekamais kraujo tyrimais (nustatomas bilirubino kiekis kraujyje, gali būti padidėjusi kepenų fermentų koncentracija, esant hemolizei, sumažėja eritrocitų kiekis). Atliekamas ultragarsinis tyrimas kepenims ir tulžies latakams įvertinti.
