Miegas yra būtinas gerai sveikatai palaikyti, reikalingas kūno vystymuisi, fizinėms jėgoms atnaujinti po dienos darbų. Taip pat svarbus ir psichikos veiklai – geram suvokimui, nuotaikai, atminčiai ir gerai savijautai. Miego pradžioje (lėtojo miego metu), smegenų veikla suletėja, aprimsta kvėpavimo dažnis, širdies veikla, raumenų tonusas bei sumažėja kūno temperatūra. Šią miego stadiją keičia paradoksinis miegas. Jo metu vyksta informacijos apdorojimas, imuninės sistemos stabilizavimas, psichikos pusiausvyros atnaujinimas. Naktį, kas 90 min., vyksta šių dviejų miego fazių kaita, todėl mes jaučiame poilsį ryte. Miego intensyvumas priklauso nuo buvusios dienos ilgio ir veiklos aktyvumo, kuo labiau nuvargstama – tuo gilesnis bus miegas. O popietinis pogulis sumažina vakarinio miego gilumą. Tad miegas žmogui gyvybiškai reikalingas kaip ir maistas bei deguonis – esant trūkumui, silpnėja imuninė sistema, dažniau sergama bei atsiranda polinkis tukti.
Kiek žmogui reikia miego, priklauso nuo aplinkos bei, žinoma, nuo amžiaus. Kūdikiai paprastai miega 16 valandų per parą, paaugliai – vidutiniškai 9 valandas. Daugumai suaugusiųjų miega 7-8 valandas, nors kai kam užtenka 5 valandų ar netgi 10 valandų kiekvieną naktį. Moterims, besilaukiančioms mažylio, per pirmuosius tris mėnesius dažnai reikia keliomis valandomis daugiau miego. Miego poreikis padidėja, jei žmogus prieš tai neišsimiegojo – taip organizmas bando kompensuoti sau priklausančią skolą. Su amžiumi miegas tampa ne toks gilus, miegama trumpiau, nors miego poreikis išlieka panašiai toks pat kaip ir jaunystėje. Daugumai vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių pasitaiko miego sutrikimų (pvz.: nemiga). Tokie miego pokyčiai vieniems žmonėms gali būti normali senėjimo proceso dalis, kitiems gali kilti dėl sveikatos sutrikimų ar vaistų vartojimo. Nemiga yra diagnozuojama, jei pabudus neužmiegama ilgiau kaip 30 min., miegama trumpiau nei 6 val., ir šie simptomai trunka ilgiau kaip 3 savaites. Todėl svarbu nealinti savo kūno ir leisti jam pailsėti tiek, kiek reikalauja organizmas, o kilus miego sutrikimams derėtų susirūpinti.
Dažnam iš mūsų kyla klausimas – o kaip patogiai išsimiegoti, kad ryte pabustume žvalūs? Visų pirma, svarbu yra laikytis dienotvarkės t.y. kiekvieną vakarą eiti miegoti bei keltis ryte tuo pačiu laiku. Antra, patartina sureguliuoti kambario temperatūrą, antraip – jums gali būti sunku užmigti. Trečia, neikite miegoti jausdami alkį, nes alkanas žmogus sunkiau užmiega. Geriau vakare išgerkitę stiklinę šilto pieno, pasaldindami jį medumi. Dėl neramaus ir prasto miego gali būti kalta lova ar pagalvė. Naktį kūnas privalo ilsėtis, tad labai svarbu pasirinkti tinkamą čiužinį ir pagalvę. Jei pagalvė per aukšta, galvą dėkite kiek galima žemiau, o čiužinys turi būti nelankstus, kad neįdubtų nuo kūno svorio, pagamintas iš natūralaus pluošto, neturėtų nei praleisti, nei kaupti per daug šilumos. Nepatartina prieš miegą gerti kavos ar arbatos iki miego likus 4-6 valandoms. Geriau atraskite jums priimtiną būdą, kaip atsipalaiduoti – mankštą, vonios procedūras, ramią muziką, tuomet miegas jums suteiks tik malonumą ir išsvajotąjį poilsį.
Pakankamas miego kiekis užtikrina visų organų atsinaujinimo procesus, pagerina sveikatą, savijautą. Taip pat miegas mažina irzlumą, gerina atmintį, oda tampa skaistesnė ir gražesnė bei lėčiau senstama. Norint gerai miegoti, svarbiausia pažinti save: pažinti savo miegą, gerbti vidinius organizmo paliepimus ir gyventi tik sau tinkamu aktyvumo ritmu. Kaip gerai miegojai, supranti tik tada, kai tave pažadina!
