Pagal medikų turimus duomenis bei statistiką, daugelyje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje) apie 52 procentus visų žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Širdies ir kraujagyslių sistemą sudaro širdis ir visos organizmo kraujagyslės. Kraujas perneša maisto medžiagas, hormonus bei kitas medžiagas į organus, audinius ir ląsteles. Visos mūsų gyvybinės funkcijos priklauso nuo to, kaip ši sistema funkcionuoja. Kraujotakos sustojimas tik kelioms minutėms gali padaryti nepataisomos žalos smegenims.
Medikai teigia, kad svarbiausios arterijų ligos yra stenokardija, širdies infarktas, aritmijos, širdies nepakankamumas, aterosklerozė ir kt. Gydytojai nurodo šiuos veiksnius, įtakojančius kraujotakos sistemos ligų atsiradimą:
1. Rūkymas (tai, medikų teigimu, žalingas įprotis labiausiai paplitęs pasaulyje. Nikotinas neigiamai veikia žmogaus organizmą. 25 procentai širdies ir kraujagyslių ligų atvejų susiję su rūkymu. Tokie žmonės suserga išemine širdies liga, kraujagyslių užkišimu, krūtinės angina.)
2. Nutukimas ( toks žmogus paprastai yra mažai fiziškai aktyvus. Organizmui suteikiamas didelis krūvis. Tai didina širdies bei kraujagyslių ligų grėsmę: išsiplečia kojų venos, apsunkinamas širdies krūvis. Širdies krūvis pasireiškia ir aukštu kraujospūdžiu.)
3. Cholesterolis (Cholesterolis yra žmogaus sudedamoji dalis. Jį sintetina kepenų, žarnyno epitelio ir odos ląstelės, o kita dalis gaunama su maistu. Nors cholesterolis yra nepakaeičiamas visų ląstelių membranų komponentas, bet jo perteklius yra pavojingas. Sutrikus cholesterolio išsiskyrimui ir jam kaupiantis, medikų žodžiais tariant, slopinami ląstelės fiziologiniai procesai, ląstelės sensta ir gali suirti. Jei cholesterolio organizme yra per daug, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir siaurina jų spindį,tai gi sutrikdo kraujo apytaką. O padidėjęs cholesterolio kiekis, pasak gydytojų, kraujo plazmoje yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos faktorių.).
4. Stresas (tai tokia žmogaus būsena, kai išorinės arba vidinės aplinkybės slegia. Apimtas begalinio nusivylimo ir užgultas sunkumų, neretai dažnas griebiasi cigarečių, alkoholio. Dėl to į kraują išsiskiria daug adrenalino, padidėja kraujospūdis. Esant stresui, pasak medikų, išsiskiria adrenalinas, kurio perteklius alina širdį.).
5. Fizinis aktyvumas. (Mažas fizinis aktyvumas yra viena priežaščių, dėl didelio antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, aterosklerozės priežaščių. Daugelis medikų patvirtina, kad nuolat laisvalaikiu sportuojančių žmonių mirtingumas nuo išeminės ligos yra mažesnis negu fiziškai neaktyvių. Gydytojų nuomone, mankštinantis skaidomas adrenalino(sreso hormono) perteklius, sustiprėja raminamasis klajoklinio nervo poveikis.).
6. Mityba. Vartojamo maisto kokybė ir kiekybė, gydytojų teigimu, yra svarbūs sveikatai veiksniai.
Statistikos duomenimis hospitalizacijos dažnis Lietuvoje dėl širdies kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių Europoje. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų struktūroje didžiausią dalį sudarė išeminė širdies liga ir galvos smegenų insultas. Pasaulinės sveikatos organizacijos strateginiame dokumente, neabejojama, jog nesveika gyvensena, nepalanki fizinė bei socialinė aplinka lemia ligų atsiradimą.Todėl mūsų medicinos sistema, o svarbiausia, kiekvienas žmogus didžiausią dėmesį turi skirti sveikos gyvensenos ugdymui bei rizikos veiksnių kontrolei.
Gerai sakoma, kaip pasiklosi – taip išmiegosi. Tad klokime patys ir savo vaikus mokykime klotis protingai ir išmintingai, nes tai mūsų gyvenimas!
