Cholesterolis

Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse. Jis svarbus norint palaikyti normalias organizmo funkcijas – dalyvauja ląstelių „statyboje” (naudojamas ląstelių membranų sintezėje), vitamino D, tulžies rūgščių sintezėje, yra tokių hormonų kaip progesterinas, androgenai, estrogenai, gliukokortikoidai, mineralkortikoidai sintezės pirmtakas, svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms.

Vandenyje cholesterolis netirpsta. Tačiau kadangi kraujyje gali būti pernešamos tik vandenyje tirpios medžiagos, jis sudaro tirpius kompleksus su kraujo plazmos baltymais – lipoproteinus. Dėl to cholesterolis gali kraujagyslėmis keliauti į mūsų organus. Lipoproteinai skirstomi į DTL (didelio tankio lipoproteinus) – “gerąjį“ cholesterolį, kuris neleidžia cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse, ir MTL (mažo tankio lipoproteinus) – “blogąjį” cholesterolį, kuris perneša cholesterolį iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų gleivinėje į periferinius audinius ir jų kraujagysles.

Bendras cholesterolio kiekis kraujyje turi būti ne didesnis kaip 5,2 mmol/l. Šį skaičių sudaro DTL (ne mažiau kaip 0,9 mmol/l), MTL (iki 3 mmol/l) ir riebiosios rūgštys (ne daugiau 2 mmol/l). Deja, ištyrę bendro cholesterolio kiekį kraujyje, nesužinosime, kurio – „gerojo“ ar „blogojo“ – yra per daug. Viršijantys normą duomenys atsiranda ir gerajam cholesteroliui padidėjus blogojo sąskaita. Tokiu atveju gydymas visiškai nereikalingas. Tad geriausia atlikti lipidogramą. Profilaktiškai rekomenduojama išsitirti kasmet, jei jums per 20 metų, jūsų šeimoje yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, turite antsvorio ar mėgstate riebų maistą.

Jei kraujyje padidėja MTL ir sumažėja DTL cholesterolio kiekis, dėl cholesterolio kaupimosi ant vidinių arterijų sienelių vystosi atersklerozė, galimos tokios ligos kaip krūtinės angina, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, dusulys, net insultas. 43–44 proc. atvejų širdies ir kraujagyslių ligos bei sunkios jų komplikacijos išsivysto pacientams, kurių DTL cholestrolio koncentracija sumažėjusi – <40 mg/dl (1,03 mmol/l). Asmenims, kurių DTL cholesterolio koncentracija <35 mg/dl (0,9 mmol/l), ligų rizika yra net 8 kartus didesnė, palyginti su tais, kurių DTL cholesterolio koncentracija >65 mg/dl (1,68 mmol/l).

Tikimybė vyrui mirti iki 85 metų amžiaus 14 procentų mažesnė, jei DTL kiekis jo kraujyje didesnis. Daugiau DTL cholesterolio turintys vyrai rečiau turi antsvorį, mažiau rūko ir serga širdies ligomis, mažiau vartoja alkoholio. Šie faktoriai irgi gali turėti įtakos gyvenimo trukmei, tačiau net į tai atsižvelgus, vis tiek išlieka tikimybės sulaukti 85 metų amžiaus ir didelio DTL kiekio ryšys. DTL kiekį organizme 15-35 procentais padidinti gali vitaminas B3 (niacinas).

Teksaso A&M Universiteto tyrimo duomenimis, MTL cholesterolis nėra toks blogas, kaip galvojama. Mokslininkai ištyrė 52 suaugusiuosius, sulaukusius 60 – 69 metų amžiaus, kurių bendra sveikata buvo gera, tačiau jie nebuvo fiziškai aktyvūs ir nedalyvavo jokioje treniruočių programoje. Tyrimas parodė, kad po gana energingų treniruočių dalyviai įgijo daugiau raumenų masės ir turėjo didesnį blogojo (MTL) cholesterolio lygį. Šis tyrimas gali būti naudingas tyrinėjant sarkopeniją – raumenų nuostolį dėl senėjimo. Nuo 40 metų amžiaus per dešimtmetį prarandama apie 5 proc. raumenų masės. Sarkopenija išplitusi tarp 65 poc. vyrų ir 30 proc. moterų, vyresnių kaip 60 metų amžiaus. MTL – blogasis cholesterolis – tarnauja kaip priminimas, įspėjimo ženklas, kad kažkas yra negerai ir kad reikia išsiaiškinti, kas tai yra.

Įdomu ir tai, jog tradiciškai geruoju cholesteroliu laikomas DTL ne visada būna naudingas. Susidarė klaidinga nuostata, kad kuo jo kraujyje daugiau, tuo geriau. Dabar aišku, kad asmenys, kurių kraujyje daug DTL, nebūtinai bus apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Žmonių, kurie serga lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis artritas, inkstų ligos ar cukrinis diabetas, DTL cholesterolis skiriasi nuo sveikų asmenų DTL. Pastebėta, kad „gerasis“ DTL uždegimus mažina, o „blogasis“ DTL taip nesielgia. Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės kraujyje turi daug „gerojo” cholesterolio, tačiau vis viena serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Didžioji dalis – 75 proc. – cholesterolio gaminasi mūsų organizme: kepenyse, žarnų gleivinėje ir kitose ląstelėse, likę 25 proc. „atkeliauja” su gyvūniniu maistu. Organizmas gali pats pagaminti visą būtiną cholesterolio kiekį. Jeigu su maistu gauname per mažai cholesterolio, gali suaktyvėti jo gaminimas organizme. Kepenys per parą gali pagaminti apie 900 mg cholesterolio.

Cholesterolio kiekiui kraujyje reikšmės turi paveldimumas, kepenų, inkstų, skydliaukės ligos, tabako vartojimas, cholesterolio pašalinimas iš organizmo, netinkamas maitinimasis. MTL cholesterolio perteklius ir DTL cholesterolio stygius dažniausiai pasitaiko riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje. Perteklius gali būti nustatytas ne tik pagyvenusiems žmonėms, bet ir paaugliams ar dvidešimtmečiams, tačiau jie savijautos pablogėjimą paprastai pajunta tik po poros dešimtmečių.

Cholesterolio šaltiniai

Didelis cholesterolio kiekis: