Autizmas yra įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t.y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi.
Medikai nurodo, kad autizmas yra įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t.y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi.
Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto, galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų, jis gali daug kartų kartoti kokį nors nesusijusį sakinį ar kokį judesį. Galbūt norėdami parodyti, kad jaučiasi gerai, jie turi suploti rankomis ir „muša“ save, kai nori parodyti, kad jaučiasi blogai. Kai kurie autizmu sergantys asmenys niekada neišmoksta kalbėti. Toks elgesys daro sudėtingą ne tik sergančiojo autizmu, bet ir jo artimųjų bei kitų, kuriems tenka per gyvenimą bendrauti su tokiu asmeniu, gyvenimą.
Autizmo priežastys, pasak medikų, šiuo metu nėra tiksliai žinomos. Vieni mokslininkai nurodo, kad ligą lemia genai, kiti teigia, jog tyrimų duomenimis autizmo priežastis gali būti ir virusai.
Pasak žurnalo „Sveikas žmogus”, tyrimai rodo, kad įvairios rasinės, etninės ir socialinės žmonių grupės autizmu serga vienodai, tačiau didesnės rizikos grupei priklauso: berniukai, autizmu sergančiojo broliai ar seserys bei asmenys, turintys tam tikrų vystymosi sutrikimų (sulėtėjęs psichikos vystymasis, galvos smegenų gumburo sklerozė, lūžusios X chromosomos sindromas).
Šiuo metu priimta, kad autizmo diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Tėvai vaiko kalbos sunkumais paprastai susirūpina jam esant maždaug 2 metų amžiaus, tačiau kitų požymių gali pasireikšti daug anksčiau.
Tyrimai rodo, kad kai kuriems vaikams, kuriems yra autizmo spektro sutrikimų, pasireiškia vystymosi regresija (grįžimas į ankstesnę būklę), t.y. vaikai nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti, nors visa tai jau buvo tarsi gerai išmokę. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, neaišku.
Gydytojos Alvydos Pilkauskienės teigimu, autizmą galima įtarti jei vaikas…
· Vaikas nereaguoja į savo vardą
· Vaikas negali paaiškinti, ko jis nori
· Vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai
· Vaikas neklauso nurodymų
· Kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias
· Atrodo, kad kartais vaikas gerai girdi, kartais – ne
· Vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“)
· Vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai
· Vaikui pasireiškia keisti, neįprasti judesiai
· Vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti)
· Vaikas nemoka žaisti su žaisliukais
· Vaikas neatsako šypsena į šypseną
· Vaikas nežiūri į akis
· Vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus
· Vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas
· Vaikas ima daiktus tik sau
· Pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs)
· Vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje
· Vaikas kažkokiu būdu nutildo („išjungia“) aplinkinius
· Vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių (pvz., visada rankoje laiko virvutę, prieš užsimaudamas apatines kelnaites privalo užsimauti kojines ir kita)
· Vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juo į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka
Gydytoja Alvyda Pilkauskienė žurnale „Sveikas žmogus” pataria žmonėms, esantiems šalia vaiko, sergančio autizmu, mylėti vaiką tokį, koks jis yra, viską daryti vaiko labui, griežtai laikytis vaikui tinkamo gyvenimo režimo, laikytis nustatytų kasdienių elgesio ritualų (jie padeda apsaugoti vaiką nuo streso ir įtampos), išmokti suprasti net menkiausius vaiko verbalinius (žodinius) ir neverbalinius (nežodinius – „kūno kalbą“) signalus/ženklus, liudijančius, bet kokį vaiko diskomfortą, dažniau būti grupėje ar klasėje, kur būna jūsų vaikas, kalbėti, bendrauti su vaiku kaip galima dažniau, sukurti aplinką, kurioje jam būtų patogu gyventi, mokytis, bendrauti, kantriai aiškinti vaikui jo užsiėmimų tikslus, mokymosi būtinumą, naudodami paprastą, lengvai suprantamą vaizdinę medžiagą, neleisti vaikui nuvargti.
Svarbiausia mylėkime juos, nors jie ir kitokie, bet greta mūsų.
