Tai gi, susipažįstame – gripas, ir aiškinamės, ar šis mūsų sveikatos priešas pelnytai vadinamas siaučiančiu ir neįveikiamu.
Pirmiausia, pasak medikų, reikia žinoti, kad gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs. Tačiau šios ligos sukeliamos skirtingų sukėlėjų, o pasireiškiantys simptomai iš esmės skiriasi.
Gripo sukeliami negalavimai žymiai sunkesni. Medicinos straipsniuose teigiama, kad liga dažniausiai prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra (aukštesnė nei 39 ºC), atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, kyla galvos ir raumenų skausmai („kaulų laužymas“), prasideda sausas kosulys. Gripo simptomais gali būti ir apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas, kliedėjimas (kai pakyla labai aukšta temperatūra). Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų.
Gripą (Influenza) sukelia influenzavirusai, kurie sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, dėl to sutrinka įvairios organizmo funkcijos: suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas ligoms, todėl dažnai prasideda antrinė bakterinė infekcija, sukelianti komplikacijas.
Priešingai nei peršalimo virusai, influenzavirusai gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz, diabetu, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Dažniausia gripo komplikacija – plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi. Kiekvienais metais miršta nuo 15 iki 76 žmonių iš kiekvieno 100 000 susirgusiųjų. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1-4 mirčių nuo gripo atvejai (pagal http://www.gripas.lt/?page=1).
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda aplinkos ore, nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba, retesniais atvejais, užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to medikai rekomenduoja dažnai plauti rankas, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną; Susirgus gripu reikėtų kviesti gydytoją į namus ir, kaip pataria sveikatos apsaugos ministerija, laikytis šių patarimų:
• Pirmosiomis dienomis geriausia pagulėti. Jei gripas nesikomplikuoja, jis praeina per savaitę.
• Ligos pradžioje, kol temperatūra dar neaukšta (37,0-37,2°C), prieš miegą galima pakaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis.
• Kelis kartus per dieną įkvėpti smulkinto česnako ar svogūno kvapo.
• Nuo kosulio tinka virto piene ir pertrinto svogūno, rugiagėlių žiedų arbata.
• Skaudančią gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu arba vandeniu su citrinos rūgštimi.
• Gerklės skausmą malšinti karštu medaus ir citrinų gėrimu.
• Naudinga gerti prakaitavimą sukeliančios karštos liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatos, vitamino C.
• Temperatūrai mažinti tinka ramunėlių užpilas. Gerti kaip arbatą, po puodelį kasdien.
• Pasveikti padeda citrininės melisos arbata – savaitę du kartus per dieną gerti po puoduką.
• Kambarį, kuriame guli ligonis, reikia dažnai vėdinti ir valyti.
Prieš prasidedant gripo sezonui medicinos įstaigų darbuotojai rekomenduoja skiepytis. Skiepų nuo gripo tikslas – sumažinti sunkių gripo formų bei lėtinių ligų komplikacijų skaičių, išvengti sukėlėjo plitimo. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, geriausia – rugsėjo – lapkričio mėnesiais, tačiau galima pasiskiepyti ir vėlesniais mėnesiais.
Seni žmonės sako – pasisaugok ir Dievas tave saugos. Gal senoliai žinojo, ką sakyti? Žiemai atkeliavus pro vartus vertėtų įsiklausyti…….
