Duona už auksą brangesnė

Duonos sudėtyje yra 43-50 proc. vandens, 40-45 proc. angliavandenių, 5-8 proc. baltymų, 1-5 proc. riebalų, todėl organizmas ją greitai suvirškina. Suaugęs žmogus per dieną vidutiniškai suvalgo 300-400 gramų duonos, o kartais fiziškai padirbėjęs 600 – 700 gramų. Duonoje yra nuo 40 iki 50 proc. angliavandenių, taip pat baltymų ir nedaug baltymų ir tik nedaug riebalų. Jie teikia apie 600-900 kcal energijos per parą. Duonoje esančias medžiagas lengvai įsisavina žmogaus organizmas, todėl nuo 1/4 iki 1/3 visos gyvybiškai reikalingos energijos žmogus gauna su duona ir jos gaminiais. Net ir tešlos susidarymo metu bei kepanat duoną vitaminai gerai išsilaiko. Vitaminų daugiausia yra grūdo apvalkale, ypač B grupės vitaminų. Kuo geriau nuvalyti grūdai, t.y. kuo aukštesnės rūšies miltai, tuo mažiau vitaminų lieka duonoje. Kepimo metu vitaminai B1, B2 ir PP skilimas nėra didesnis nei 10 – 20 proc. Ypač sveika yra duona praturtinta grūdais, nes joje yra ląstelienos bei biologiškai aktyvių medžiagų. Ląsteliena mažina cholesterolio konsentraciją kraujyje, tuo pačiu saugo nuo aterosklerozės, mažina puvimo procesus žarnyne, aktyvina žarnyno veiklą, detoksikuoja organizmą – sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti iš organizmo. Duonoje esančios medžiagos gali reguliuoti biologinius apsauginius organizmo mechanizmus, apsaugoti nuo specifinių ligų, pagreitinti organizmo atsistatymą po ligų, lėtinti organizmo senėjimo procesus. Suvartojant po 500 g antros rūšies kvietinių miltų duonos per parą žmogus gauna fosforo 54 %, kalcio – 10 %, magnio – 64 %, kalio – 20 %, geležies – 114 %, mangano – 90 %, cinko – 40 % paros normos. Tik geležis iš duonos yra įsisavinama maždaug 3 kartus blogiau nei iš mėsos dėl duonoje esančios fitino rūgšties.

Duonos skonis ir kitos juslinės, o taip pat ir maistinės savybės priklauso nuo miltų, iš kurių ji iškepta, rūšies. Duona stovės ilgiau ir nesužiedės, jei laikysite popieriniame maišelyje šaldytuve. Ji gali būti ne tik skani ir maistinga, bet ir naudinga sveikatai !