Dažniausiai pleiskanas nesunku atpažinti – tai baltos, atsiskiriančių negyvų raginio odos sluoksnio ląstelių plokštelės. Dažniausiai pleiskanos atsiranda smilkinių srityje, prie kaktos ir pakaušyje, galvos oda parausta, gali atsirasti šašų; plaukai tampa neblizgūs, ploni, riebaluoti, gali pradėti net slinkti. Grybelis, sukeliantis pleiskanų atsiradimą, normaliomis sąlygomis nepasireiškia išskirtinėmis sąlygomis, bet jį gali įtakoti tam tikri veiksniai:
- Klimato kaita;
- Dažnas plaukų džiovinimas džiovintuvu;
- Netinkama mityba;
- Stresas;
- Cheminis plaukų dažymas;
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai;
- Kai kurios odos ligos.
Populiariausia pleiskanų gydymo priemonė – šampūnai. Jie vienu metu ir valo, ir gydo galvos odą, normalizuoja ląstelių atsinaujinimo ciklą, tirpdo epiderminio raginio sluoknį ir veikia antimikrobiškai. Tik gali tekti išbandyti kelių rūšių šampūną, kol atrasite tinkamiausią.
Šampūnai, kurių sudėtyje yra salicilio rūgšties, padeda pašalinti pleiskanas, tačiau sausina galvos odą, todėl vėliau pleiskanų gali atsirasti dar daugiau. Kad to išvengti, patartina po plovimo naudoti dar ir plaukų kondicionierių. Kiti šampūnai su seleno sulfidu padeda pristabdyti ląstelių atsinaujinimą, tačiau naudojant šiuos šampūnus šviesūs, dažyti, pilki plaukai gali prarasti spalvą, todėl reikia juos vartoti pagal instrukciją, nurodytą etiketėje. Norint išspręsti šią galvos odos problemą, šampūnus reiktų naudoti kasdien. Vėliau, sumažėjus pleiskanoms, trinkti galvą užtenka 2-3 kartus per savaitę. Svarbiausia, kad neįgnoruotumėte atsiradusių pleiskanų, skalaujant plaukus, patariama į vandenį įlašinti kelis lašelius arbatmedžio aliejaus arba pasitelkite žolinę terapiją – masažuokite galvą žaliosios arbatos aliejais. Galvos odos sudirgimus galima taip pat sumažinti perskalaujant ramunėlių, medetkų ar jonažolių nuoviru. Tačiau jei pleiskanos sunkesnio laipsnio – būtina apsilankyti pas odos ligų specialistą, kuris paskirtų tinkamą gydymo būdą.
